Seimo darbotvarkėje nebeliko įstatymo pataisų dėl politinės reklamos

Seimo antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkėje nebeliko Seimo nario Povilo Urbšio planuotų pateikti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siūloma apsispręsti, kas nebūtų laikoma politine reklama.

Už Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Jono Jaručio pasiūlymą išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 25 parlamentarai.

Projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad valstybės politiko nuomonės pareiškimas visuomenei svarbiais klausimais, jeigu ja nėra agituojama balsuoti už politiką, partiją ar kandidatą, nėra politinė reklama nei politinės kampanijos laikotarpiu, nei laikotarpiu tarp politinių kampanijų, nepriklausomai nuo to, ar ji skleidžiama atlygintinai, ar ne.

Pasak P. Urbšio, galiojančiame įstatyme nėra aiškiai pasakyta, kad politiko nuomonės pareiškimas visuomenei svarbiais klausimais nėra politinė reklama, todėl tokių nuomonių reiškimą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vertina skirtingai.

Kaip numatyta galiojančiame įstatyme, „politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa“.

Siūloma, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų jau po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų – 2020 m. lapkričio 15 d.

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisą teikia įvairioms Seimo frakcijoms priklausanti Seimo narių grupė – P. Urbšys, Valentinas Bukauskas, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, Ričardas Juška, Algirdas Butkevičius, Gintautas Kindurys, Mindaugas Puidokas ir Algis Strelčiūnas.

Nesvarstys ir siūlymo keisti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką

Seimas išbraukė iš antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkės Seimo nario P. Urbšio planuotas pateikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką.

Už tokį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Jono Jaručio siūlymą balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė 10 parlamentarų.

P. Urbšys siūlė nustatyti, kad savivaldybės taryba būtų renkama ne vienoje visą savivaldybės teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o savivaldybės daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tuo tikslu kiekviena savivaldybė būtų padalijama į daugiamandates rinkimų apygardas.

Siūloma, kad savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos būtų sudarytos iš esančių greta rinkimų apylinkių.

Pagal siūlomą projektą, savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 nariai. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius turi būti proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.

Savivaldybės suskirstymą į daugiamandates rinkimų apygardas rengtų savivaldybės meras ir, pritarus savivaldybės tarybai, teiktų tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri priimtų galutinį sprendimą. Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi. Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.

Savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų tvarkos keisti nesiūloma. Taip pat subjektų (partijos, rinkimų komitetai), kurie turi teisę kelti kandidatų sąrašus, keisti nesiūloma.

Pagal siūlomą projektą, partijos, rinkimų komitetai kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal rinkimų apygardas. Projektas numato, kad „kiekviename kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu toje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių“.

Balsavimo tvarkos daugiamandatėje savivaldybės rinkimų apygardoje nesiūloma keisti, išskyrus tai, kad, atsižvelgiant į trumpesnį kandidatų sąrašą, mažinamas pirmumo balsų skaičius (nuo 5 ik 3).

Mandatai kandidatų sąrašams būtų paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą.

Tikimasi, kad, priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, sumažės atotrūkis tarp savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės gyventojų.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas Seimo narys P. Urbšys buvo įregistravęs dar 2017 metų rugsėjį.

Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą.

Viena savivaldybė sudaro vieną daugiamandatę rinkimų apygardą. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje daugiamandatėje apygardoje renkami šios savivaldybės tarybos nariai, išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

aisku

aisku portretas
tik 1 vagims kontroles nereikia nes viska patys dalinasi besipesdami tarpusavy kaip hienos?...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių