Seimas panaikino K. Pūko teisinę neliečiamybę

Už imuniteto panaikinimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, penki susilaikė. Vienintelis balsavęs prieš buvo pats K. Pūkas, susilaikė keturi „valstiečiai“ ir vienas „tvarkietis“.

Tam, kad K. Pūko imunitetas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

K. Pūkas antradienį prieš balsavimą kreipdamasis į kolegas prašė gerai pagalvoti, nes esą jo situacijoje gali atsidurti bet kuris iš parlamentarų. Jis pareiškė kategoriškai nesutinkantis, kad būtų duotas leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimo narys akcentavo nepadaręs jokios nusikalstamos veikos, jo padaryti nusižengimai esantys mažareikšmiai.

„Visos merginos, kurios pripažintos nukentėjusiomis, elgėsi neteisėtai: slaptas dokumentų nuorašų darymas man priklausančiame kabinete be mano žinios, o vėliau jų perdavimas teisėsaugai“, – tikino K. Pūkas.

Jis pabrėžė, kad nė viena aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog jis elgėsi netinkamai, pažeidė įstatymus.

„Iš pateikto generalinio prokuroro prašymo Seimui matyti, kad nėra nurodyta nė viena aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad siekiau seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais nors vienos iš merginų atžvilgiu“, – sakė Seimo narys.

Anot K. Pūko, merginos į Seimo viešbutį ėjo susipažinti su ten esančia kompiuterine technika.

Tai vertinu kaip politinį susidorojimą ir paruoštą politinę provokaciją.

„Tai vertinu kaip politinį susidorojimą ir paruoštą politinę provokaciją“, – kalbėjo parlamentaras.

Generalinis prokuroras birželio pabaigoje kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti K. Pūko teisinę neliečiamybę.

Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio-vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.

Komisijos išvadoje cituojami prokurorų surinkti duomenys, kad K. Pūkas šių metų sausį Seime, savo darbo kabinete, savo padėjėjai-sekretorei „tyčia darė psichinį spaudimą bei įtampą darbe, demonstruodamas savo viršenybę prieš nukentėjusiąją bei galią, nemaloniai bei šiurkščiai su ja bendraudamas, liepdamas atlikti pagal tarnybą nepriklausančias funkcijas, susijusias su privačia UAB „Pūkas“ veikla, griežtai liepdamas eiti su juo į Seimo viešbučio kambarį, kuriame gyveno, ir atlikti įvairius namų ruošos darbus, rūpintis juo asmeniškai, o K. K. atsisakius tai daryti, grasino atleisti iš pareigų bei nuolat žemino nukentėjusiąją, vienašališkai vystė seksualinio pobūdžio, nukentėjusiajai nepriimtiną žeminančią temą, keldamas jai smarkią emocinę, psichinę įtampą“.

Vasarį Seimo narys panašiai elgėsi su mergina, siekusia tapti jo padėjėja-sekretore. Komisijos išvadoje teigima, kad K. Pūkas „demonstravo savo Seimo nario statusą, galią, asmeninį autoritetą, gerą turtinę padėtį, vartojo psichinį smurtą, įvairiais žodžiais ir pasakymais menkindamas, žemindamas nukentėjusiąją, sakydamas jai nemalonius, šokiruojančius, orumą žeminančius intymaus pobūdžio dalykus, vienašališkai vystė seksualinio pobūdžio, nukentėjusiajai akivaizdžiai nepriimtinas, nemalonias, žeminančias temas, užuominas, pasiūlymus, keldamas jai smarkią emocinę, psichinę įtampą“.

Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.

Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K. Pūkui. Konstitucinis Teismas šioje byloje jau rašo išvadą.

K. Pūkas į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje.