- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė projektams, kuriais būtų iš esmės keičiama interesų deklaravimo tvarka: reikėtų deklaruoti ne visus duomenis, o galinčius sukelti konfliktus.
Už naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektą bei kitus pakete esančius teisės aktų projektus po pateikimo balsavo 57 ir susilaikė 32 parlamentarai. Toliau projektus svarstys juos rengęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK).
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, ar su tokiu reguliavimu „neatsitiks taip, kad pareiga deklaruoti priklausys nuo deklaruojančio emocinio vertinimo, ar jis turi suinteresuotumą, o nebe nuo fakto?“.
VVSK vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė teigė, jog projekto tikslas buvo, „kad atsiskirtų valstybės teisė žinoti nuo paprasto smalsumo“.
„Jei tu manai, kad ateityje ar dabar tai sukels interesų konfliktą, tu privalai deklaruot. Rinktiems asmenims privalu deklaruoti viskas, bet jei dirbi Seime, esi paprastas tarnautojas, ir perki langus, neturėtų tokios deklaracijos būti“, – kalbėjo komiteto pirmininkė.
Rinktiems asmenims privalu deklaruoti viskas, bet jei dirbi Seime, esi paprastas tarnautojas, ir perki langus, neturėtų tokios deklaracijos būti.
Pagal dabartinę įstatymo redakciją, deklaruojantis asmuo privalo pateikti informaciją apie sandorius, jei jų vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, taip pat gautas didesnės nei 150 eurų vertės dovanas, kitus duomenis.
Naujasis įstatymas nustatytų, kad asmuo turi teikti ne visus duomenis, o „nurodyti privačius interesus, atsiradusius dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų“. Dovanų tarp privalomai deklaruojamų dalykų nelieka.
Pastabas projektui išsakė ir Seimo kanceliarijos teisės departamentas, pažymintis, kad galiojančiame įstatyme deklaracijos turinys siejamas su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais, o naujajame projekte deklaracijos objektu tampa privatūs interesai.
„Tam, kad deklaruojančiam asmeniui atsirastų pareiga teikti deklaraciją, nebeužteks sandorio, narystės ar pan. fakto, tačiau šios aplinkybės turės įtakoti asmeninį deklaruojančio asmens suinteresuotumą, ir be to, tik tokį suinteresuotumą, kuris „gali turėti įtakos sprendimams“, – sakoma išvadoje.
Seimo teisininkai pažymi, kad „suinteresuotumas“ ir jo galima „įtaka“ sprendimams iš esmės neturi objektyvių požymių ir yra vertinamosios kategorijos, priklausančios tik nuo paties deklaruojančio asmens „vidinio psichinio santykio su atliekant tarnybines pareigas priimamų sprendimų motyvais“.
„Kol pats deklaruojantysis asmuo nepripažins savo suinteresuotumo ir, negana to, nepripažins, kad šis suinteresuotumas paveikė ar paveiks jo priimamus konkrečius sprendimus, tol pareiga teikti deklaraciją jam neatsiranda“, – teigiama rašte.
Anot teisininkų, pagal siūlomą reguliavimą neginčijamas privatus interesas galės būti konstatuojamas iš esmės dviem atvejais – kai deklaruojantis asmuo pripažįsta interesų konfliktą arba yra pripažįstamas pažeidęs projektu keičiamo įstatymo reikalavimus.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS yra sakęs, kad interesų deklaravimą seniai reikia peržiūrėti, nes dabartinė tvarka neskatina įstaigų vadovų tinkamai domėtis savo darbuotojų interesais.
Tačiau S. Muravjovas pažymėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir įstaigų vadovai turėtų skirti ypatingą dėmesį paaiškinti, kas yra interesai, kuriuos reikėtų deklaruoti, bei kas yra nusišalinti reikalaujantis interesų konfliktas, nes kitaip „įstatymo projekte surašytos formuluotės palieka per daug erdvės interpretacijai“.
Įstatymų paketu taip pat būtų keičiama VTEK sudarymo tvarka, reikalavimai nariams. Komisijos nariais galėtų būti tik teisės ar viešojo administravimo srities magistro laipsnį (šiuo metu pakanka bet kurios srities magistro laipsnio), ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešajame sektoriuje patirtį (dabar reikia penkerių metų darbo stažo, nebūtinai viešajame sektoriuje) turintys asmenys.
Vieną iš dviejų dabartinių Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų narių komisijoje keistų Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos deleguojamas atstovas. Prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas, kaip ir šiuo metu, teiktų po vieną kandidatą į VTEK narius.
Naujasis įstatymas taip pat detaliau apibrėžtų procedūrą dėl naujų narių delegavimo komisijoje atsilaisvinus vietai. Naujas kandidatas turėtų būti teikiamas per mėnesį, o jo nesulaukęs Seimo pirmininkas kreiptųsi į visas deleguojančias institucijas ir pasiūlytų pateikti po vieną kandidatą, iš kurių Seimas rinktųsi vieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP1
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas5
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę21
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas5
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę3
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos7
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo35
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...