- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl karo Ukrainoje nepaprastoji padėtis Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pratęsta iki gegužės 2-osios imtinai.
Antradienį už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 16, susilaikė 27 parlamentarai.
„Noriu paagituoti palaikyti šitą poziciją tikėdamasis, kad tai bus trumpai, ir, tikėkimės, kad paskutinį kartą. Aš norėčiau priminti, kad praėjusių metų kovą Seimui balsuojant dėl nepaprastosios padėties buvo įvairių gąsdinimų, kurie nepasiteisino, veikė visi demokratiniai procesai“, – prieš balsavimą sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Praėjusią savaitę pateikdama Seimui nutarimo projektą premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tai turėtų būti paskutinis Vyriausybės prašymas pratęsti nepaprastąją padėtį.
Noriu paagituoti palaikyti šitą poziciją tikėdamasis, kad tai bus trumpai, ir, tikėkimės, kad paskutinį kartą.
Ji teigė, kad nutarime dėl nepaprastosios padėties nustatytus ribojimus siūloma perkelti į atskirus įstatymus, tad pratęsimo reikėtų, kol jie bus priimti.
Nepaprastoji padėtis dabar baigia galioti ketvirtadienį, kovo 17-ąją, 24 valandą. Pagal nutarimo projektą, ji būtų pratęsta iki gegužės 2-osios 24 valandos.
Seimui praėjusią savaitę taip pat buvo pateikti projektai, kuriais būtų įstatymo lygiu įteisintas neteisėtų migrantų apgręžimas, ribojimai atvykti Rusijos piliečiams, griežtesnė vizų išdavimo tvarka.
Nutarime dėl nepaprastosios padėties numatyta, kad šis režimas galioja Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija, su Rusijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.
Kaip ir dabar galiojančiame Seimo nutarime, lieka nuostata į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.
Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo pernai rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Baltarusiams, kaip ir rusams, liko galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas.
Taip pat palikta migrantų apgręžimo politiką nusakanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata netaikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.
Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas pernai vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir iki šiol buvo pratęstas jau kelis kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sveikina su Sąjūdžio diena: šis judėjimas tiesos sakymu išardė blogio imperiją17
Sąjūdis vien tiesos sakymu išardė blogio imperiją, šalies žmones sveikindama šio judėjimo įkūrimo 35-ųjų metinių proga sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seime bus paminėtas Sąjūdžio 35-metis5
Seime šeštadienį rengiamas Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjimas, paminint išsivadavimo iš sovietų imperijos judėjimo susikūrimą. ...
-
„Valstiečiai“ įpareigojo frakcijos narius balsuoti už pirmalaikius rinkimus6
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įpareigojo Seimo frakcijos narius balsuoti už pirmalaikius Seimo rinkimus, nepaklususiems žadama neleisti kandidatuoti su partija. ...
-
R. Stefančukas: NATO investicija į Ukrainos pergalę nebus sėkminga be kvietimo jungtis
NATO valstybių investicija į Ukrainos pergalę kare su Rusija nebus visiškai sėkmingai be dar vieno svarbaus sprendimo – pakvietimo tapti Aljanso nare, penktadienį Vilniuje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stef...
-
Skubiai partijos tarybą sušaukti siekiantys konservatoriai surinko trečdalį reikiamų balsų5
Skubiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybą sušaukti siekiantys Vilniaus Naujamiesčio skyriaus konservatoriai kol kas surinko apie trečdalį reikiamų balsų. ...
-
Premjerė: aiškaus kelio Ukrainai į NATO neatvėrimas Vilniuje būtų pavojingas precedentas16
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepą Ukrainai bus suteiktas aiškus kelio į narystę Aljanse planas, sakydama, kad to nepadarius būtų sukurtas pavojingas precedentas. ...
-
G. Nausėda: Lietuva viršūnių susitikime sieks NATO ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimo
Lietuva daro viską, jog NATO viršūnių susitikimas taptu kokybiniu lūžiu Ukrainos ir NATO santykiuose, susitikęs su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku sakė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Landsbergis: Baltijos šalių regionas tapo priešakine atsparumo linija Rusijos veiksmams8
Baltijos šalių regionas tapo priešakine atsparumo linija Rusijos hibridinėms ir kitoms atakoms, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
V. Landsbergis: gavę rinkėjų mandatą politikai turi dirbti toliau39
Gavę rinkėjų mandatą politikai turi dirbti dirbti toliau, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, reaguodamas į partiečių pasiūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. ...
-
Seimo vadovė prašo stiprinti NATO buvimą regione, kad Lietuvoje nebūtų Bučos ir Mariupolio12
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kreipdamasi į kolegas iš NATO valstybių, prašo didinti Aljanso karių buvimą regione reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, sakydama, kad Lietuva nenori tapti „dar viena Buča ar Mariupo...