Seimas atidėjo sprendimą dėl politikų, pareigūnų bazinio algos dydžio

Projektą nutarta atidėti, norint aptarti siūlymus didinti bazinį dydį.

„Nuspręsta papildomai įsigilinti ir galų gale kitame Seimo posėdyje priimti sprendimą, kuris būtų įvertintas visų frakcijų ir sprendimas būtų toks, kuris atitiktų mūsų biudžeto galimybes“, – antradienį BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Povilas Urbšys.

Šiai dienai reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad biudžete nėra numatyta papildomai lėšų atlyginimams didinti.

Anot jo, Seime yra įvairių nuomonių šiuo klausimu, todėl reikia daugiau laiko jiems aptarti.

„Šiai dienai reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad biudžete nėra numatyta papildomai lėšų atlyginimams didinti“, – teigė P.Urbšys.

Vyriausybė siūlo 2017 metais darbo užmokestį politikams, teisėjams, pareigūnams ir tarnautojams skaičiuoti naudojant tą patį bazinį dydį, kaip ir šiemet, tai yra 130,5 euro.

Nepatvirtinus šio dydžio kitąmet nebūtų mokami atlyginimai minėtų kategorijų asmenims.

Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Teisėjų taryba siūlė apsvarstyti galimybę didinti pareiginės algos bazinį dydį, o Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga reikalavo jį padidinti iki 138 eurų. Tačiau Vyriausybė tam nepritarė.

Nedidinti bazinio dydžio siūlo ir Seimo Socialinių reikalų komitetas.

Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad valstybė neturi finansinių galimybių didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų bazinį atlyginimą, tačiau žadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas ateityje.

Pastarąjį kartą pareiginės algos bazinis dydis keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis buvo sumažintas nuo 142 eurų iki 130,5 euro.

Naudojant minėtą bazinį dydį skaičiuojami atlyginimai valstybės politikams, tarp jų ir Seimo nariams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams. Iš viso – maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje.