G. Landsbergis apie vizas rusams į ES: pasienietis turi teisę paklausti, kieno yra Krymas

Rusijos piliečiai turi pripažinti, kad taip elgtis savo režimą įgalino jie.

„Tai yra būtina. Gijimas prasideda nuo pripažinimo, kad kas nors yra netvarkoje“, – teigė G. Landsbergis.

Sako, kad tokį etapą matėme ir po Antrojo pasaulinio karo. Vokietijos visuomenė atsibudo ir pasikeitė, tik tam prireikė laiko.

„Tas pats būtų, jeigu Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių turistai būtų norėję atvykti į Jungtinę Karalystę ir aplankyti Vestminsterio abatiją“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis.

Kitą savaitę Prahoje ES užsienio reikalų ministrai tarsis, ką daryti su Rusijos turistais. Bet kad planas pavyks ir kad jų sutars neįsileisti visos ES šalys, šansai yra arti nulio.

„Turi būti padaryta pabaiga turizmo sezonui. Ar tą pasieks visos Europos šalys, esu skeptiškas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iš karto pareiškė, kad neva tai nėra Rusijos žmonių karas, o Vladimiro Putino karas. Užvakar tai paantrino ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, neva reikia bausti tik V. Putino koloborantus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nieko nėra neįmanomo, bet tam reikia laiko, tikslaus apibrėžimo, koks galėtų būti kompromisinis susitarimas“, – teigė ekonomistas Virginijus Sinkevičius.

G. Landsbergis į Prahą vešis ir planą B, jį vakar aptarė ir per uždarą Užsienio reikalų komiteto posėdį. Tokį uždarą, kad komiteto pirmininkė net nesako, kiek rusų turistų su Šengeno vizomis apskritai atvažiuoja.

„Informacija yra konfidenciali ir aš negaliu tų skaičių pasakyti“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė.

Viešai žinoma, kad rusų turistų jau ir taip yra sumažėję, nes jiems dabar sudėtinga atskristi. Vis dėlto liko keliai. Jie veda per Suomiją, Baltijos šalis, Baltarusiją ir Lenkiją.

„Priėmus vieningą regioninį sprendimą srautai mažėtų“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras sako, kad viza įleidimo dar negarantuoja. Pasienyje pasitinkantis pareigūnas dar gali priimti kitokį sprendimą.

„Pasienietis turi teisę paklausti, ar žmogus remia karą Ukrainoje, kieno yra Krymas“, – teigė G. Landsbergis.

Esą vien atsakymai į šiuos klausimus galėtų būti pagrindas neįleisti.

„Jeigu kertantis Baltijos šalių sienas asmuo pasakytų, kad, jo nuomone, Krymas yra neokupuotas, galime manyti, kad jo įleidimas neatitinka valstybės nacionalinio saugumo interesų“, – tęsė G. Landsbergis.

Pasak G. Landsbergio, taisyklės leidžia pasiremti nacionaliniu saugumu, tik įspėjama, kad kiekvienoje valstybėje pasienis veikia savaip, todėl technine prasme, tai sunkus sutarimas.

„Politiškai nematau didelių skirtumų, kalbėjausi su ministrais“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuva Rusijos turistams naujų vizų nebeišduoda nuo kovo mėnesio. Estija neseniai žengė dar daugiau – neįsileidžia ir su dar iki karo išduotomis Šengeno vizomis, bet tik su savo pačių išduotomis. Jeigu Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija dėl šio sprendimo sutars, rusas poilsiautojas jų sienų kirsti negalės net ir su, pavyzdžiui, Vokietijoje išduota viza. Bėgantiesiems iš Rusijos dėl humanitarinių priežasčių tai negalios.