2013-ųjų pabaigoje Rusijos išlaidos armijai išlaikyti viršijo 90 mlrd. JAV dolerių (apie 225 mlrd. litų) ir pagal tai ji užėmė trečią vietą pasaulyje. Ką tai reiškia ir kaip turėtų reaguoti Lietuva bei kitos NATO narės?

Taikinys – ne Lietuva

Portalas rushor.com paskelbė apie ambicingus Rusijos planus per keletą ateinančių metų padidinti išlaidas dar 60 proc. ir papildomai įsigyti 600 kovinių lėktuvų, daugiau kaip tūkstantį sraigtasparnių, 2,3 tūkst. naujų tankų ir 51 karo laivą.

Buvusio praėjusios Seimo kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, istoriko Arvydo Anušausko teigimu, Rusijos ginklavimasis yra nukreiptas ne prieš Lietuvą, o prieš NATO kaip konkurentę.

"Rusija ne pirmus metus, rodos, nuo 2000-ųjų nuosekliai didina savo karines išlaidas. Iki NATO jai vis dar toli, bet tam tikras sritis, kaip kad Karaliaučiaus, galima modernizuoti. Tai ir matome pastaraisiais metais", – sakė konservatorius.

Istoriko nuomone, Lietuvai išsigąsti kol kas nereikia. "Manau, gal mes per daug susireikšminam ir kalbam apie Lietuvą. Jie nori savo potencialu lygiuotis į  NATO. Bet, be branduolinės ginkluotės, jie nelabai turi ką pastatyti", – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Skurdus biudžetas kelia nerimą

Kalbėdamas apie Lietuvos gynybos išlaidas A.Anušauskas išreiškė nusivylimą. "Biudžetas nepakankamas. Gaila, kad gynybos biudžetas šiemet paaugo mažiau nei pernai, nepaisant socialdemokratų pažadų. Biudžetas mažėjo tik 2009 m., visais kitais metais jis buvo didinamas, tačiau nepakankamai", – konstatavo politikas.

2014 m. biudžete gynybai numatoma skirti 0,77 proc. BVP. Tačiau pašnekovas pasidžiaugė, kad didėja supratimas apie kitas galimas grėsmes: "Aišku yra daug įsisenėjusių energetikos problemų, bet per pastaruosius kelerius metus atsirado suvokimas, kad kibernetinis, informacinis, energetinis saugumas yra svarbus visoms valstybėms ir NATO. Ir bent jau ES energetiniam saugumui numatė daug didesnes lėšas naujajame biudžete."

Reikia būti budriems

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, reikia atidžiai sekti, kas vyksta už sienos. "Jie modernizuoja savo kariuomenę, perginkluoja ją, skiria tam nemažai pinigų, – sakė politikas. – Mums tiesiog reikia stebėti, kas vyksta. Esame NATO nariai – kolektyvinės gynybos grandis. Reikia būti visada pasiruošusiems."

A.Paulauskas pabrėžė, kad gynyba vykdoma ne tik karinėmis priemonėmis ir Lietuva turi jomis naudotis. "Gynyba nėra tik kariniai dalykai. Tam naudojamos ir kitos sritys – politika, ekonomika, –  kalbėjo pašnekovas. – Būkim atviri, gynybai skiriama mažai. Per krizę, valdant konservatoriams, ši dalis išvis sumenko. Yra daug kitų socialinių problemų, mes bandome surasti pusiausvyrą."

Kalbėdamas apie išlaidų krašto apsaugai didinimą, komiteto pirmininkas pripažino, kad kol kas nerealu vykdyti 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. "Iki 2016-ųjų planuojame pasiekti 1 proc. BVP ribą kariuomenei. Kiti didinimai priklausys nuo ekonominės spartos ir raidos. Aišku, estai visada giriasi, kad jie skiria 2 proc. kariuomenei. Mes irgi norime tai pasiekti", – sakė politikas.

Rusija siekia atsinaujinti

Apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus teigimu, nuolat didėjančios karinės išlaidos Rusijoje susijusios su vykdoma karine reforma. "Tai persiginklavimas, kuris, aišku, brangiai kainuoja. Natūralu, kad tas biudžetas nuolat didėja", – sakė politologas.

Jo nuomone, Rusija niekad neatsisakė didžiosios valstybės ambicijų, ir tai yra tos politikos tąsa. "Jie turi stiprinti savo karinę galią. Ne tik politinę, kurią jie akivaizdžiai praėjusiais metais sustiprino. Tikrai buvo pakankamai laimėjimų jų pusėje", – sakė pašnekovas.

Apžvalgininkas įvardijo dvi pagrindines Rusijos armijos problemas: pasenusi ginkluotė ir neefektyvumas. "Reformos tikslas yra mažinti žmonių skaičių, nors tai jau daug kartų daryta; efektyvinti pajėgumus tiek pasiruošimo, tiek ir ginkluotės požiūriu. Rusijos armija toli gražu nėra moderni XXI a. didžiosios valstybės armija", – sakė M.Laurinavičius.

"Rusija turi gana daug saugumo grėsmių. Jos ne visos yra susijusios su karine jėga. Galima konfrontacija su Kinija, apie kurią dažnai kalbama. Šiuo metu nieko ypatinga nevyksta, bet apie potencialią karinę konfrontaciją kalbama. Didelė grėsmė Rusijai yra terorizmas ir nestabilumas. Tik dažnai Rusija įžvelgia grėsmę ten, kur jos nėra, – tai Europoje ar JAV. Be to, jiems dėl vidinių priežasčių naudinga eskaluoti Vakarų karinę grėsmę", – teigė politologas.

Pateko į trejetuką

1998 m. ištikus finansų krizei Rusijos karinis biudžetas buvo mažiausias per visą moderniosios Rusijos egzistavimo laikotarpį. Rūdijantys sovietiniai tankai, lėktuvai ir raketos pamažu tapo anekdotų bei pašaipų taikiniu.

Tačiau viskas pasikeitė į valdžią atėjus Vladimirui Putinui. Nuo 2000-ųjų įprasta, kad išlaidos armijai didėtų trečdaliu beveik kasmet. Su didėjančiais kariniais pajėgumais auga ir politinės ambicijos tiek regione, tiek pasaulyje.

Trečią vietą pagal karines išlaidas užimanti Rusija kol kas smarkiai nusileidžia antroje vietoje esančiai Kinijai. Jungtinės Valstijos šioje srityje išlieka nepralenkiamos. Jos 7,5 karto lenkia Rusiją ir turi 40 proc. viso pasaulio karinių pajėgumų, o pridėjus NATO partneres šis skaičius šokteli iki gerokai daugiau nei pusės.

Švedijos gynybos tyrimų instituto ekspertų manymu, Rusija ir toliau didins savo kariuomenės pajėgumus bei demonstruos juos prieš savo kaimynus. Pratybos Baltijos šalių pašonėje "Zapad 2013" ir planai dislokuoti "Iskander" raketas Karaliaučiuje yra viso to dalis. Instituto parengtoje ataskaitoje "Rusijos kariniai pajėgumai dešimties metų perspektyvoje" rašoma, kad taip elgiamasi dėl nesaugumo jausmo.