R. Karbauskis siūlo kalbėtis su A. Lukašenka: kuo ilgiau ignoruosime, tuo daugiau problemų sukursime

Tiek partijų lyderių vienoje vietoje nebuvo nuo Seimo rinkimų. Linksmiausiai nusiteikęs – Darbo partijos lyderis. Dėmesio siekia ir kai oponentai komentuoja, kaip spręsti migrantų apgyvendinimą.

„Tai neturi būti užkrauta ant savivaldybių pečių. Šita atsakomybė pirmiausiai tenka Vyriausybei, nes tai yra nacionalinio masto problema, o ne atskiros savivaldybės“, – sakė Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Visų Seimo partijų lyderius prezidentas sukvietė prašydamas susiduriant su migrantų krize susitelkti. „Šiandien prie stalo daug kartų girdėjau žodį „sutariame vieningai“ ir tai teikia vilčių, kad šitą tikrai nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – įsitikinęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Partijų lyderiams pakilus nuo pokalbių Prezidentūroje aiškėja, kad nuomonės, ką daryti su Baltarusija, gerokai skiriasi. „Ką sako užsienio reikalų ministras, tai yra sprendimai, kurie veda į niekur – nėra jokių sprendimų“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Anot R. Karbauskio, sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui reikėtų dar griežtinti, bet kartu Lietuva turėtų ir ieškoti būdo su A. Lukašenka kalbėtis. „Kito kelio paprasčiausiai nėra. Kuo ilgiau mes ignoruosime šitą kelią, tuo daugiau problemų mes sukursime. Galų gale, mes vis tiek derėsimės“, – sakė jis.

Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis sako, kad su A. Lukašenkos režimu kalbamasi. „Yra dialogas. Jis vyksta. Mes esame pasakę, kad jeigu migrantų srautai sustotų, tai turbūt tiek Europos Sąjunga, tiek Lietuva nesiūytų naujų sankcijų įvedimo“, – tvirtino Gabrielius Landsbergis.

Naujasis socialdarbiečių lyderis Jonas Pinskus kritikuoja jau priimtus ir dar planuojamus Lietuvos sprendimus. „Tikslas yra, kad Lietuvos Respublikos siena būtų saugi, kad ji būtų kontroliuojama“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Opozicijos lyderiai arba pabėgo, arba areštuoti, arba identifikuoti. Tai ar mes pagreitinome demokratinius procesus Baltarusijoje?

J. Pinskus klausė, ar valdantieji nepridarė daugiau žalos, tiek Lietuvai, tiek baltarusių opozicijai. „Opozicijos lyderiai arba pabėgo, arba areštuoti, arba identifikuoti. Tai ar mes pagreitinome demokratinius procesus Baltarusijoje?“ – samprotavo jis.

Bet būtent socialdarbietis Linas Linkevičius būdamas užsienio reikalų ministru pernai ir tapo vienu didžiausių A. Lukašenkos kritikų. „Tie, kurie įsivaizduoja, kad liks nenubausti, jie neturėtų taip įsivaizduoti“, – tvirtino jis.

Labiausiai keisti santykius su Baltarusija siūlo lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Siūlo Lietuvai švelninti toną ir ieškoti kontakto su A. Lukašenka. „Mes neturime būti pirmoje kovos linijoje už demokratiją Baltarusijoje, kadangi šitie klausimai yra labai subtilūs. tai yra mūsų kaimynai. O mes kaip kaimynai negalime sau leisti per daug.“

„Gal reikia įsivardinti, kokias nuolaidas mes turime galvoje – ar leisti apklausti prezidentą Valdą Adamkų, ar išduoti Sviatlaną Cichanouskają“, – svarstė G. Landsbergis.

Baltarusiai pareiškė neva prezidentas V. Adamkus jaunystėje dalyvavo Holokauste. Valdantieji sako, kad Šalčininkų rajone šeimyninkaujantys lenkų politikai galbūt tyčia kursto žmones priešintis masinėms stovykloms, kad kuo daugiau pasieniečių ir toliau saugotų ne sieną, o jau atėjusius nelegalus.

„Pakurstyti neramumus vietoje to, kad padėtumėme Lietuvos valstybės pareigūnams kovoti su esama krize“, – pastebėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Iš opozicijos labiausiai Vyriausybės politiką su Baltarusija palaiko socdemai. „Reikia visą laiką veikti profesionaliai – įvertinant visas aplinkybes ir galimas pasekmes, tačiau tikrai niekada nepasakysiu, kad reikia keisti kursą užsienio politikos – jokiu būdu“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

Prezidentas sakė, kad santykiai su Baltarusija turi nesikeisti. „Jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis ir dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia“, – sakė G. Nausėda.

Valdantieji akcentuoja, kad nelegalai yra A. Lukašenkos kerštas Europos Sąjungai, o ne Lietuvai. „Turbūt kažkokių asmeninių sprendimų nėra tiek daug. Europos Sąjungos politika, kurią Lietuva irgi palaiko, yra vieninga“, – detalizavo G. Landsbergis.

„Tai yra reakcija į sprendimus, kuriuos priėmė Europos Sąjunga, priėmė vieningai po to, kai buvo užgrobtas orlaivis, skridęs iš Atėnų į Vilnių“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Politologas Bernaras Ivanovas sako – dabartinės Europos sankcijos A. Lukašenkai yra simbolinės. „Europa nepabus, kol neprasidės kažkas baisaus, čia niekas neatsigręš. Todėl reikia tiesiog dirbti lobistų darbą“, – samprotavo jis.

Reikšmingos paramos iš Europos Sąjungos artimiausiu metu siūlo nesitikėti ir politologas Laurynas Jonavičius. „Ne, tai yra pakankamai globalūs procesai, į kuriuos netgi dideli veikėjai kaip Europos Sąjunga. Vokietija, Prancūzija reaguoja sunkiai“.

Prezidentas partijų lyderių klausė, ir kokia jų nuomonė dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje – tai smarkiai praplėstų kariuomenės įgaliojimus. Būtų galia drausti susibūrimus, protestus.

Nuspręsta, kad Vyriausybės teisininkai įvertins, ar nepaprastoji padėtis suteiktų naujų galimybių griežčiau saugoti sieną. „Įvertinti, ką nepaprastoji padėtis palyginti su šiandienine ekstremalia situacija mums suteiktų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas sako, kad rudenį partijos galėtų pasirašyti sutarimą dėl bendros politikos su Baltarusija ir Rusija. Panašiai kaip po agresijos Ukrainoje partijos sutarė didinti finansavimą gynybai.