R. Budbergytė: „valstiečiai“ tik bando imituoti, kad dirbsime darniau

Partijos prezidiumui išgirdus jų nuomonę, taryba spręs dėl valdančiosios koalicijos likimo. Šią savaitę 16 iš 19 socialdemokratų Seimo frakcijos narių pasiskelbė esą už tolesnį darbą su „valstiečiais“. Išlikti koalicijoje paragino ir partijos deleguoti ministrai – Linas Linkevičius ir Mindaugas Sinkevičius. Tačiau partijos pirmininko pavaduotoja ir frakcijos Seime narė Rasa Budbergytė teigia, kad nors bendradarbiavimas tarp partijų yra pagerėjęs, tačiau koalicijos išsaugoti greičiausiai nepavyks.

– Jeigu dauguma skyrių nuspręs, kad reikia trauktis iš koalicijos, ar taryba gali kaip nors kitaip sureaguoti? Ar ji bus priversta priimti sprendimą, kad reikia trauktis?

– Tarybos nariai pagal Statutą, pagal demokratinę mūsų partinę sąrangą, turėtų atstovauti partijos skyrių nuomonei. Koks sprendimas bebūtų Taryboje priimtas, aš ir daug kas mūsų partijoje tikisi, kad jo, nepaisant nuomonių skirtumo, laikysis visi. Tiems frakcijos nariams, kurie norėtų vis dėlto išeiti į galbūt kažkokią atskirą frakciją, bet pasilikti LSDP, manau, tai būtų labai neracionalu. Tokiu atveju darbas būtų apsunkintas ir jiems.

– Gintautas Paluckas yra kaltinamas, kad surengė kažkokias apklausas, kurios kaip ir nelabai reikalingos, kad yra keliama sumaištis. Atsakomybės stoka pavadino Linas Linkevičius kaip kurių „partijos grandžių neveiklumą“. Jis kalbėjo, kad šitos kalbos apie pasitraukimą iš koalicijos kenkia stabilumui, todėl siūlė joje likti. Bet galbūt tai kaip tik yra pats demokratiškiausias kelias apsispręsti ir G. Paluckas šiuo atveju teisus? Kurioje jūs pusėje – palaikote partijos pirmininką ar tuos, kurie sako, kad tai kenkia stabilumui ir kalba apie atsakomybės stoką?

– Žinote, aš tikrai nemanau, kad čia būtų atsakomybės vengimas. Manau, kad tai yra mūsų maži žingsneliai demokratijos siekimo partijoje. Man, tam tikra prasme, tas stabilumas visada kvepia stagnacija. Viena iš priežasčių, kodėl manau, kad mums reikėtų išeiti iš koalicijos, yra tai, kad truputėlį yra stagnacijos mūsų koalicijoje. Nėra tokio gero pagreičio, kad būtų pakankamai įsibėgėjama, kad būtų pateikti siūlymai ir priimti sprendimai dėl labai reikalingų situacijų sprendimų, su kuriomis susiduriame šiandien Lietuvoje.

– Ar yra koks nors kompromisas, kuris jus tenkintų, kad jūsų buvimas toje koalicijoje atrodytų pilnavertis?

– Kadangi per tuos daugiau kaip pusę metų išryškėjo pasaulėžiūros skirtumai, pasakysiu dar daugiau – mano asmenine nuomone, vyriausybės kai kurie sprendimai rodo, kad ji dešinėja. Aš sakyčiau, kad tokie nesutarimai, kad mes čia negerbiame vienas kito, gal ir apgavome, kažkaip paišdykavome vienas su kitu, tai nėra esmių esmė. Esmių esmė yra tai, kad vis dėlto užsižaidėme su, mano manymu, sprendimais, kurie nėra pirmo būtinumo.

– Kaip antai?

Jie realiai suvokia, kad dirbti mažumos sąlygomis yra labai sudėtinga, todėl jie bando žadėti ir imituoti, kad jie įsiklausys į mus, kad dirbsime darniau. Aš nesu įsitikinusi, kad galima tikėti jų pažadais.

– Kaip antai alkoholio akcizai. Net Lietuvos bankas dabar pasakė, kad šita infliacija, kuri tokia didelė ir taip mažina mūsų perkamąją galią, yra didžiausia Europos Sąjungoje, tai 1 procentas yra dėl to, kad buvo padidinti akcizai alkoholiui ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. LVŽS siūlo ją panaikinti ir paskui plėsti išmokų ratą, kad atsirastų prašytojai, ištiesę ranką. Tai mes, socdemai, norime kad būtų daugiau lygybės, daugiau solidarumo, kad uždirbtų žmogus dirbantis, o ne tas, kuris pripratęs gyventi iš socialinių išmokų. Tai čia tikrai pasaulėžiūriniai dalykai, ideologiniai skirtumai.

– Artėja biudžeto svarstymai ir čia vėl bus nesutarimų, nes apie tai, ką jūs pateikėte, premjeras pasakė, kad pinigų tam nėra?

– Dabar mes pirmą kartą koalicinėje taryboje buvome išgirsti ir mums buvo leista pateikti savo siūlymus, bet į juos sureaguota buvo be jokios pagarbos ir pasakyta, kad čia per didelė suma. Gerbiamieji, o kas tą sumą taip greitai suskaičiavo? Ar gali premjeras taip greitai, sėdėdamas koalicinėje taryboje, suskaičiuoti, kiek kainuos tie mūsų siūlymai?

– Iš vienos pusės, jūs sakote, kad ideologiniai požiūrių skirtumai jau išryškėję. Iš kitos pusės – dar vienas dalykas, apie ką jūs užsiminėte, sakydama „nebuvome išgirsti“, „nebuvo deramai atsižvelgta“, dar yra komunikaciniai, bendravimo nesutarimai?

– Taip, ir tai yra ne paslaptis. Negaliu nepabrėžti, kad tas mūsų bendradarbiavimas yra pagerėjęs, bet aš manau, kad mes sumokėjome didelę kainą už tą laikotarpį, per kurį ir vieni, ir kiti mokėmės. Nors yra pagerėjimas, tačiau jis nėra pakankamas, kad mes galėtume išspręsti tuos mūsų ideologinius nesutarimus, kurie yra labai išryškėję.

– Tai, kaip jums atrodo, ar rudenį reikėtų keisti koaliciją?

– Bendradarbiavimas yra pagerėjęs, bet, mano manymu, jis yra pagerėjęs tik todėl, kad mes pradėjome mūsų partijoje diskutuoti apie tai, ar mums likti, ar nelikti. Mūsų partneriai, įžvelgia riziką, kad mes vis dėlto galime būti tokioje situacijoje, kad sprendimas bus priimtas palikti tą koaliciją. Jie realiai suvokia, kad dirbti mažumos sąlygomis yra labai sudėtinga, todėl jie bando žadėti ir imituoti, kad jie įsiklausys į mus, kad dirbsime darniau. Aš nesu įsitikinusi, kad galima tikėti jų pažadais.

–  Darau išvadą, kad iš šios dienos pozicijų žiūrint, jūs vis dėlto linkstate, kad reikia iš koalicijos pasitraukti?

– Aš darau tokią išvadą iš tų rezultatų, kuriuos mes turime iš skyrių – dauguma yra už išėjimą iš koalicijos. Greičiausiai, kad taip ir bus, kai mes iki rugsėjo 20-osios sulauksime visų tų balsavimų. Greičiausiai gali būti toks tarybos sprendimas.

– Ačiū jums už pokalbį.