Pasak jos, tokiai pozicijai trečiadienį pritarė bendrai posėdžiavę Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai.

„Mes balsuodami sutarėm vis dėlto, kad mes renkamės pritarti mišriai solidarumo formai. Ir ši nuomonė yra perduodama mūsų Vyriausybei, taip pat Europos Sąjungos nuolatinei atstovybei ir Prezidentūrai“, – BNS trečiadienį vakare sakė socialdemokratė.

ES Taryba pernai gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.

Pasak R. Budbergytės, įsipareigojimą Lietuva turėtų pradėti vykdyti 2026 metų birželį.

Ji pabrėžė, kad pagrindinis motyvas, sprendžiant dėl migrantų priėmimo, buvo abipusio solidarumo svarba.

„Mes negalime bandyti spręsti problemas, su kuriomis susiduria pietinėms valstybėms, atkišdami joms savo tuos kelis milijonus, kai mums patiems reikia jų palaikymo. (...) Esam Europos Sąjungos rytinė siena“, – kalbėjo politikė.

„Mūsų šiandienos pasirinkimas kaip tik rodo, kad mes tikrai suprantame, kas tai yra tas solidarumas Europos Sąjungos mastu“, – pridūrė.

Socialdemokratė tvirtino, kad priimamų migrantų kiekis bus „labai neskaitlingas“.

„Ypač turint omenyje, kad šiuo metu turim Lietuvoje ir baltarusių 70 tūkst., ir ukrainiečių daug atvažiavusių. Tokie nedideli kiekiai, jie iš tiesų tik prisidėtų prie mūsų valstybės gerovės klestėjimo, mes juos sugebėtumėm integruoti į savo visuomenę“, – teigė R. Budbergytė.

Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantų, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o per sieną su Baltarusija reguliariai bando patekti neteisėti migrantai.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2021 metų Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau nei 24 tūkst. mėginimų neteisėtai kirsti valstybės sieną.

Migracijos departamentas spalį teigė, kad Lietuvoje iš viso registruota per 211 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.

EK pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija bei Lietuva, patiria rimtą migracijos spaudimą.