Pusė kadencijos: skandalai, nestabilumas, praskolinta ateitis

Jei Seimo rinkimai vyktų šiandien, ko gero, valdančioji dauguma būtų kita – socialdemokratai nusileistų konservatoriams, bent jau taip rodo visuomenės apklausos. Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ neseniai atliktos apklausos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinktų 16,4 proc. 

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinktų vos kiek daugiau nei pusę tiek (8,9 proc.) balsų. „Baltijos tyrimų“ apklausoje – atitinkamai 15,4 ir 12,1 proc. 

Tiesa, apklausų duomenys labiau prognozuoja, kokia bus pusė Seimo, išrinkto balsuojant už partijas daugiamandatėje apygardoje, o vienmandatėse neretai daugiau lemia kandidato asmenybė, o ne jo partinė priklausomybė. Be to, apie trečdalis respondentų sako nebalsuosią ar nežinantys, už ką balsuos. Vis dėlto tendencijos akivaizdžiai ne socialdemokratų naudai. 

Prieš dvejus metus jie laimėjo triuškinamai: pelnė 52 mandatus, o jų nuolatiniai konkurentai konservatoriai – 28. Socialdemokratai žadėjo „valstybę, kuri veikia“, bent jau taip skambėjo jų rinkiminis šūkis. 2024 m. lapkričio 14-ąją pirmuoju kadencijos Seimo posėdžiu prasidėjęs jų valdymo keturmetis pasiekė pusiaukelę. Ar pažadai pildomi, kokių priimta sprendimų, kurie ne tik dabar gerina mūsų gyvenimą, bet ir kuria pagrindus ateities sėkmei? 

Ar yra ką švęsti ne tik valdantiesiems, bet ir daugumai Lietuvos žmonių? 

Išskirtinis nestabilumas 

„Šie dveji metai buvo tikrai ir sudėtingi, ir skandalingi“, – sako Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. Jis vardija: ir kontrabandinių oro balionų krizė, ir pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje paskelbtas oro pavojus, ir Registrų centro duomenų nutekėjimo istorija, ir protestai dėl kultūros ministro, LRT įstatymo pataisų. Ne vienas Seimo narys įsipainiojo į skandalus: Saulius Skvernelis, Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas – į korupcijos, Remigijus Žemaitaitis – į šiek tiek kitokius. 

„Tačiau didžiausia akivaizdi dabartinių valdančiųjų nesėkmė – pats politinis nestabilumas. Šiuo aspektu pastarųjų dvejų metų laikotarpio analogų net sunku rasti“, – konstatuoja M. Baltrukevičius. 

Deja: M. Baltrukevičius apgailestauja, kad sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o tai reiškia, kad čekučių skandalo dalyviai gali sulaukti švelnesnių bausmių. / V. Balkūno / BNS nuotr.

Jis primena: iki dabartinės Seimo kadencijos keturi iš eilės ministrų kabinetai išsilaikė visą kadenciją, o dabar iš esmės grįžome į pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio standartus. Iki šios kadencijos paskutinis premjeras, kuris pareigose išsilaikė mažiau nei metus, buvo Rolandas Paksas. O dabar nei G. Paluckui, nei Ingai Ruginienei nepavyko sulaukti nė vienų metų sukakties šiame poste. Net 1992–1996 ir 1996–2000 m., kai per kadenciją taip pat dirbo trys nuolatiniai ministrai pirmininkai, paskutinysis pareigų imdavosi likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų, o ne kadencijai dar neįpusėjus. 

Ar pildo pažadus? 

Ar socialdemokratai, švaistydami laiką aiškindamiesi santykius su prieštaringai vertinamais koalicijos partneriais iš „Nemuno aušros“, kurių pagaliau po pusantrų metų atsisakė, formuodami jau tris ministrų kabinetus, galų gale gesindami kylančius gaisrus, turėjo laiko imtis rinkiminių pažadų įgyvendinimo?

„Partijos visada gali džiaugtis, kad rinkėjų atmintis dėl rinkiminių pažadų ne visada būna labai gera. Be to, dažnai jie būna tokie, kuriuos ne taip lengva įsiminti, ne viskas būna labai konkretu“, – sako M. Baltrukevičius. 

Pvz., vienas pagrindinių socialdemokratų pažadų buvo sudaryti palankias sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus, teikiant valstybės pagalbą, lengvatas, užtikrinant kokybiškų darželių ir mokyklų prieinamumą. Pasak politologo, akivaizdu, kad demografijos klausimai socialdemokratams tikrai svarbūs, o dėl priemonių tikslingumo gali vykti nesibaigiančios diskusijos. 

„Iš pradžių net ir biudžeto kontekste atrodė, kad demografijos paketas socialdemokratams yra šventa karvė ir kad čia jau viskas visiškai nejudinama, tačiau dabar matome, kad yra diskusijų, biudžeto didelio deficito kontekste planuojama, kad galbūt kai kas galėtų truputėlį ir palaukti eilėje“, – atkreipia dėmesį M. Baltrukevičius. Taip pat buvo žadėta didinti pensijas, ir jos nuolat auga. 

Tarp svarbių pažadų buvo ir siekis užtikrinti sklandų Vokietijos brigados įsikūrimą. Lietuva iš savo pusės padarė turbūt viską, ką galėjo, ir net viršijo lūkesčius. Tačiau, pasak politologo, nors už šių metų gynybos biudžetą galima parašyti tikrai aukštą pažymį, ambicijų kitiems metams mažiau, todėl kyla pagrįstų klausimų, ar su žadėtu nacionalinės divizijos kūrimu viskas bus gerai. Viena iš nuostatų buvo skatinti nacionalinį verslą, aukštos pridėtinės vertės kūrimą pramonėje ir žemės ūkyje. Tačiau dabartinis geopolitinis laikotarpis nepalankus investicijoms pritraukti, tad, pasak M. Baltrukevičiaus, pasiektus rezultatus turbūt sunku vertinti, juolab kad pagrindinės nuostatos buvo gana abstrakčios. Kita vertus, žadėta, kad atsiras valstybinis plėtros bankas ir, galima sakyti, pavyko ILTE išvystyti iki tokio lygio, kokio norėta. 

Tarp pažadų buvo ir kova su energijos kainomis. Tačiau tada dar nebuvo Irano krizės, Hormuzo sąsiaurio blokados. „Ne tik automobilių kuras, bet ir šildymo sezono kainos, manoma, bus aukštos. Socialdemokratai kol kas nesiryžta imtis kokių nors veiksmų. Matant, kokios suplanuotos išlaidos kitiems metams, nereikėtų būti dideliais entuziastais, kad bus imamasi papildomų brangiai kainuojančių priemonių energijos kainoms pažaboti. Tačiau politiškai socialdemokratams tai tikrai gali kainuoti“, – mano M. Baltrukevičius. Gerai, kad susitarta dėl poligono plėtros, kad imtasi Konstitucijos pataisos dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Tačiau nevienareikšmiškai vertinamos mokesčių, pensijų antrosios pakopos reformos. 

Taip pat panaikinta galimybė iš pacientų imti priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Politologas apgailestauja, kad priimta ir tokių sprendimų kaip baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi sušvelninimas, o tai faktiškai reiškia, kad vadinamojo čekučių skandalo dalyviai gali sulaukti švelnesnių bausmių. Kritikos sulaukė ir LRT įstatymo pataisos. 

Ateitis nebus tokia gera kaip dabartis, nes sprendimai orientuoti į trumpalaikius tikslus.

Deficitas rekordinis 

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, vertindamas pirmąją kadencijos pusę, prognozuoja: „Dabar gyvename labai geru metu, o ateitis nebus tokia gera, nebent kažkas išorinėje aplinkoje labai pasikeis, nes šios valdančiosios daugumos sprendimai daugiausia orientuoti į trumpalaikį ekonomikos skatinimą, o ne ilgalaikį ekonomikos augimą ir viešųjų finansų tvarumą.“ 

Mokesčių reforma įplaukų į biudžetą reikšmingai nepadidino, o kai kurie sprendimai, ekonomisto nuomone, gali lėtinti ekonomikos augimą ateityje. Pvz., įvestas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o tai sukuria ne itin gerą precedentą, nes ir vėliau gali kilti noras juos kaitalioti. Tai didina neapibrėžtumą, o augančiai atvirai ekonomikai nebūtinai yra naudinga. 

„Kadangi mokesčių reforma papildomų pajamų daug nesugeneravo ir nesugeneruos, o išlaidos stipriai auga, atsivėrė labai didelis skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, kitaip tariant, tarp norų ir galimybių. Valstybės kontrolės vertinimu, dėl to jau 2029 m. biudžeto deficitas gali pasiekti ir 6 proc. BVP. Pasitikėjimas Lietuva gali susvyruoti ir padidėti mūsų skolinimosi išlaidos, išaugti skolos lygis. Tai atitinkamai netolimoje ateityje gali privesti prie diržų veržimosi arba mokesčių didinimo“, – Ž. Mauricas pabrėžia, kad viešųjų finansų tvarumo prasme nesame pačiame geriausiame kelyje. 

Vertinimas: pasak Ž. Maurico, kuriama ne gerovės valstybė, o gera valstybė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Be to, pasak jo, tebevyksta pensijų kaupimo sistemos išardymas. Lietuvos bankas prog- nozavo, kad po reformos iš antrosios pakopos pasitrauks 40 proc. kaupiančiųjų. Dabar tokių jau daugiau nei 50 proc. Pasibaigus 2027-ųjų pabaigoje užsiversiančiam laikotarpiui, per kurį galima atsiimti sukauptas lėšas, šis skaičius gali siekti 60 proc. ar daugiau. Kadangi kaupiančiųjų antrojoje pakopoje liks santykinai nedaug, gali būti, kad ši pakopa apskritai išnyks. 

Neseniai paskelbtas EBPO tyrimas rodo, kad Lietuva yra paskutinėje vietoje pagal viešųjų finansų struktūrinį deficitą ateities pensijoms finansuoti. „Kitaip tariant, dabar kalbame apie pensijų didinimą, tačiau pensinis amžius nuo šių metų nebedidės, nebeturėsime ir didžiosios dalies antrosios pakopos pensijų santaupų. Trumpuoju laikotarpiu jos, patekusios į ekonomiką, kiek paskatino jos augimą, tačiau ilguoju laikotarpiu turėsime nemažai iššūkių. Tai mažina tiek ekonomikos augimą, tiek ir viešųjų finansų tvarumą“, – pabrėžia ekonomistas. 

Be logikos 

Ž. Maurico nuomone, šeimos paketas taip pat rodo valdančiųjų požiūrį į viešuosius finansus ir jų tvarumą, nes iš pasiūlytų septynių punktų tik vienas – didinti išmokas motinystės ir tėvystės atostogų išėjusiems asmenims – ko gero, būtų veiksmingas, t. y. padidintų gimstamumą ir prak- tiškai nieko nekainuotų, nes gimsta mažiau vaikų, todėl mažiau lėšų reikia ir išmokoms. Tad jas būtų galima padidinti net dvigubai. 

„Tačiau šeimos pakete prilipino dar šešis punktus, iš jų daugiausia finansavimo būtų skirta penktokų–aštuntokų nemokamam maitinimui. Net nereikia jokios analizės, užtenka logikos testo – tai akivaizdžiai nesąmonė: kada ateityje galbūt kas nors ką nors turės nemokamo nuo penktos iki aštuntos klasės ir kokiu nors būdu tai turėtų padidinti gimstamumą dabar. Tai – pasakos“, – vertina Ž. Mauricas. Finansavimo našta bus milžiniška ir teks jau ne šiai Vyriausybei, nes tai bus įgyvendinama palaipsniui.

„Ir kiti punktai parodo, kad kuriama yra ne gerovės valstybė, o gera valstybė, o tai labai didžiulis skirtumas“, – pabrėžia Ž. Mauricas. Jis aiškina skirtumą: gerovės valstybė – kai yra aiškiai suformuluoti ir aptarti modeliai, stabilios tam tikrų asmenų grupių rėmimo schemos, idealiu atveju bent kiek indeksuojamos, kad žmogus galėtų planuoti ateitį, nes viešasis sektorius turi būti tarsi stabilumo inkaras.

Gera valstybė nuo gerovės valstybės skiriasi tuo, kad tiesiog kas nors sugalvoja ką nors, kam nors padalija kokių nors subsidijų vienais metais, kitais – kam nors kitam, trečiais – dar kam nors kitam, pvz., elektromobilių pirkėjams. Dabar tas pats vyksta su parama šeimoms regionuose įsigyti būstą. Užuot įsigijusios būstą mieste, šeimos jį perka kur nors rajone, paskui važinėja į darbą, įsipareigoja nekeisti būsto. „Visiems blogiau, išskyrus biurokratus, kurie turi darbo, skirsto pinigus, o beskirstydami dar gal ir savo kokiems nors bičiuliams paskirsto. Tai veda mus prie Graikijos scenarijaus“, – sako Ž. Mauricas. 

Jo nuomone, priešingai, reikėtų ieškoti, kur sumažinti išlaidas, pvz., pasitelkiant dirbtinį intelektą ir kitas sistemas įvertinti, kiek ministerijos, įvairios įstaigos ir savivaldybės išleidžia pinigų išoriniams konsultantams, mokymams ir pan. 

Tarp teigiamų valdančiųjų sprendimų Ž. Mauricas įvardija tai, kad pasiektas 5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimas ir kad valdantieji nemažai dėmesio skiria patrauklios verslo aplinkos palaikymui. „Taip, padidintas pelno mokesčio tarifas, bet simboliškai, be to, padaryta daugiau išimčių reinvestuojamam pelnui. Tokios lengvatos padeda augti Lietuvos įmonėms, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu, kai užsienio kapitalas nebe taip stipriai domisi mumis ir turime patys savo jėgomis veikti,“ – sako Ž. Mauricas. 

Demografija ir migracija 

Ko galime tikėtis iš antrosios kadencijos pusės? M. Baltrukevičiaus vertinimu, iš to, kaip suplanuotas kitų metų biudžetas ir kokius prioritetus per pirmąsias šimtą dienų išryškino Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė, nesusidaro įspūdis, kad premjeras ir jo ministrų kabinetas atėjo tiesiog ramiai išbūti kelerius metus, – jie turi ir ambicijų, ir tikslų. 

„Galima ginčytis, ar tie tikslai teisingi, ar ambicijos pamatuotos, tačiau akivaizdu, kad demografijos ir migracijos srityse, kurios šalia gynybos (o ji išliks prioritetas) bus svarbiausios, matysime daug veiksmo, energijos ir pastangų“, – mano M. Baltrukevičius. 

Dabar – valdančiųjų išbandymas priimant biudžetą. Deficitas pažeidžia europinius reikalavimus. Valdančiųjų koalicija jau kalba apie mokesčių pokyčius, nors žadėjo to nebedaryti. 

„Matysime, kaip tie įsipareigojimai, kuriuos socialdemokratai gana drąsiai prisiima, bus paremti pinigais. Jie teisūs, kad dalis jų tiesiogiai susijusi su ankstesnių Vyriausybių įsipareigojimais, tačiau ne visais atvejais tai yra minimalus įsipareigojimo lygis. Dabartinių valdančiųjų prisiimti įsipareigojimai tikrai gali turėti įtaką ir ilgesniam laikotarpiui. Valstybės kontrolė pagrįstai pabrėžia, kad nėra aiškaus plano, kaip turėtų būti grįžtama prie tvaresnio biudžeto. Taigi socialdemokratai pradėjo potencialiai rizikingą žaidimą“, – pabrėžia M. Baltrukevičius. 

Pasitikėjimą išbarsto 

Vis dėlto, nors dabartiniai valdantieji kadencijos pusiaukelėje susilaukia daugiau kritikos nei komplimentų, ar jų pirmtakų vertinimai būdavo geresni? Palyginti su 2020–2024 m. kadencija, pasak M. Baltrukevičiaus, būtų sunku, nes aplinkybės labai skirtingos. Ankstesnis Seimas ir Vyriausybė dirbo COVID-19 pandemijos įkarštyje, kilo baltarusiškojo režimo kaitinama migrantų krizė pasienyje, prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. 

Pasak politologo, ir dabar krizių netrūksta, geopolitinė situacija nė kiek nepagerėjo, buvo ir kontrabandinių balionų krizė, ir dronai įskrenda į mūsų teritoriją. „Vis dėlto, vertinant krizių sprendimą, praėjusią kadenciją tai vyko sklandžiau. Galima būtų ginčytis, kokio lygio tie iššūkiai, tačiau visuomenėje turbūt buvo daugiau nusiteikimo, kad su krizėmis dorojamasi, o dabar chaoso daugiau, nei norėtųsi ir nei reikėtų“, – vertina M. Baltrukevičius. 

Tačiau atrodo, kad visuomenė dabartiniais valdančiaisiais nėra labiau nusivylusi nei jų pirmtakais po dvejų metų valdžioje. „Dabartinės kadencijos vidurys reikšmingai nesiskiria nuo kitų laikotarpių. Pasitikėjimas Seimu per visus pastaruosius keturiolika metų buvo žemas. Iš karto po rinkimų jis buvo reikšmingai pagerėjęs tik 2016-aisiais, tačiau kadencijos viduryje jau buvo kritęs. Po 2020-ųjų rinkimų jis taip pat nepadidėjo, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai buvo pandemijos laikotarpis“, – lygina visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė. 

Panašu: pasak R. Ališauskienės, dabartinės kadencijos valdančiųjų vertinimai visuomenės apklausose reikšmingai nesiskiria nuo jų pirmtakų. Pasitikėjimas Seimu ir anksčiau buvo žemas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Po 2024 m. rinkimų nepasitikinčiųjų Seimu kiek sumažėjo, bet ne tiek, kiek po 2016-ųjų rinkimų. Dabar juo nepasitiki 67 proc. respondentų, mažiau nei 2014-aisiais (72 proc.) ir tiek pat, kiek 2018-aisiais. Ankstesnės kadencijos viduryje nepasitikinčiųjų Seimu buvo daugiausia per pastaruosius keturiolika metų (78 proc.). Pasak R. Ališauskienės, esminis to veiksnys – prasidėjęs karas Ukrainoje. 

Lyginant valdančiųjų partijų pirmininkų vertinimus „Baltijos tyrimų“ apklausose, matyti, kad tuoj po 2012-ųjų rinkimų tuometį LSDP pirmininką Algirdą Butkevičių palankiai vertino net 72 proc. respondentų, tačiau kadencijos viduryje – tik 57 proc., o prieš 2016-ųjų rinkimus jis jau buvo vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai. Panaši, tik staigesniu populiarumo kritimu pasižyminti, buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tuomečio lyderio Ramūno Karbauskio situacija 2016–2018 m. (teigiamai kadencijos pradžioje jį vertino 65 proc., viduryje – 29 proc.). Tuometis TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir po 2020 m. rinkimų vertintas neigiamai: teigiamai – vos 33 proc., o kadencijai įpusėjus – 15 proc. 

LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, po 2024 m. rinkimų atsisakiusi tapti ministre pirmininke, prarado turėtą populiarumą (ją teigiamai vertino 35 proc.), o kadencijos viduryje dabartinis partijos vedlys M. Sinkevičius taip pat dažniau vertinamas neigiamai (teigiamai – 33 proc.). Pasak R. Ališauskienės, jis atkartoja pirmtakų tendencijas, tik partijos lyderiu yra trumpesnį laiką nei ankstesnių valdančiųjų lyderiai.

Lyginant valdančiųjų partijų reitingus tarp visų rinkėjų kadencijų viduryje, už LSDP balsuoti 2014-aisiais buvo nusiteikę 24 proc., tiek pat, kiek tuoj po rinkimų; už LVŽS 2018-aisiais – 12 proc. (net 22 procentiniais punktais mažiau nei po rinkimų); už konservatorius 2022-aisiais – 9 proc. (7 procentiniais punktais mažiau nei prieš dvejus metus); o dabar už socialdemokratus – 12 proc. (6 procentiniais punktais mažiau nei kadencijos pradžioje). 

„Lyginant valdančiųjų partijų populiarumą tarp visų rinkėjų, matome pastovumą su viena išimtimi – LVŽS palaikymo šuolį po laimėtų 2016 m. rinkimų. Valdančioji partija dažniausiai praranda dalį rinkėjų per pirmą kadencijos pusę, tokia pat ir šios kadencijos charakteristika“, – lygina R. Ališauskienė. 

Galiausiai valdančiuosius rinkimuose įvertina rinkėjai. Kaip rodo istorija, prarastas pasitikėjimas reiškia ir valdžios praradimą.