Prezidentūra: švietimas, sveikatos apsauga privalo būti prieinami be galimybių paso

„Labai svarbus turbūt pagrindinis principas, kad yra tam tikros bazinės paslaugos: tai yra švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, apsirūpinimas būtinosiomis prekėmis ir paslaugomis. Tai šie baziniai dalykai tikrai turėtų būti prieinami be galimybių paso“, – LRT radijui teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra numatyta daug išimčių galimybių paso taikymui. I. Segalovičienės teigimu, situaciją šiek tiek pakoregavo ir Vyriausybėje trečiadienį priimti sprendimai.

Labai svarbus turbūt pagrindinis principas, kad yra tam tikros bazinės paslaugos: tai yra švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, apsirūpinimas būtinosiomis prekėmis ir paslaugomis.

„Ir vakarykščiai sprendimai tikrai šiek tiek pakoregavo situaciją, ir prezidento pasiūlymas buvo ir dėl tarpmiestinio susisiekimo, ir studentų, taip pat dėl darbo rinkos paslaugų. Nes tikrai labai svarbu suprasti, kad nedarbo mažinimas, gauti užimtumo paslaugas galimybių pasas neturėtų būti kliūtis“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

„Kitaip tariant, bazinės paslaugos turėtų būti užtikrinamos, ir tarpmiestinis transportas tikrai irgi yra prie bazinių paslaugų, nes mes matome, kad yra mokinių, kurie juda iš miesto į miestą, taip pat mes turime tikrai nemažai žmonių, kurie, pavyzdžiui, važiuoja iš Jonavos į Kauną tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, ir tikrai sveikintinas sprendimas, jis laikinas, yra dėl studentų testavimo“, – taip pat teigė ji.

I. Segalovičienė sako, kad bazinės paslaugos be galimybių paso yra užtikrintos. Visgi ji atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu tinkamai informuoti verslus ir žmones, kaip nauja tvarka veiks.

„Bazinis paketas šiandien, ko gero, yra užtikrintas. Žinoma, labai svarbu pasiruošimas. Tai reiškia, kaip verslai, kaip žmonės yra gerai informuoti ir žino, kaip viskas veiks. Tikėtina, kad eigoje iškils įvairūs klausimai ir turbūt reikia būti nusiteikus tam tikroms korekcijoms, reaguojant į žmonių poreikius“, – sakė prezidento patarėja.

ELTA primena, kad trečiadienį Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių paso neturintys mokiniai galės naudotis visu viešuoju transportu, o studentai – rečiau testuotis.

Nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar ja nepersirgę aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, besimokantys pagal tęstinio profesinio mokymo programas, norėdami dalyvauti kontaktiniuose mokymo užsiėmimuose, galės testuotis kas 7–10 dienų, t. y. nebūtinai kas 48 valandas, kaip iki šiol. Toks palengvinimas galios iki spalio 15 d. Tęstinis profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos kontaktiniu būdu vyksta tik turintiesiems galimybių pasą – kitu atveju studentai gali dalyvauti tik nuotolinėse paskaitose ir užsiėmimuose.

Taip pat nustatytas dar vienas testavimo būdas galimybių pasui gauti – greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas COVID-19 ligai nustatyti.