Prezidentūra: NATO Rusiją laiko didesne grėsme nei „Islamo valstybę“

„Jei pažiūrėtumėte į NATO priimtą dokumentą, tai matyti, kad Rusiją atrastumėte žymiai dažniau paminėtą pačiame dokumente. Tai, manau, atspindi tam tikrą suvokimą, kad iš tikrųjų Rusijos grėsmė yra visų vienodai suprantama, kad tai yra grėsmė mums, kaip Aljansui ir visai Europai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas, paklaustas, ar NATO didesne grėsme laiko Rusiją, ar „Islamo valstybę“.

Kalbėdamas apie aštrią Kremliaus reakciją į NATO viršūnių susitikime priimtą sprendimą dislokuoti batalionus Baltijos regiono valstybėse, jis pažymėjo, kad pagrindinis NATO sprendimo tikslas yra „atgrasymas“, tai „nėra jokia provokacija, ar puolamasis veiksmas, o bandymas apsisaugoti“.

Komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu užsienio žiniasklaidai išsakytus žodžius, kad jos pozicija dėl Aljanso komunikacijos su Rusija „švelnėja“, jis sakė, jog turėdami priemones atgrasyti ir apsiginti, galime „turėti tam tikrus komunikacinius kanalus su Rusija“, kad būtų išvengta „karinių incidentų ir įtampų“.

„Visi sutariame, kad Rusija yra grėsmė, kad ji kelia grėsmę Europos saugumui, pažeidinėja tarptautinę teisę ir tai yra užfiksuota visuose dokumentuose. Visiško normalizavimo, grįžimo į tą įprastą bendravimą su Rusija nėra, norima tik išlaikyti komunikacinius kanalus tam tikroms specifinėms problemoms“, – sakė N.Aleksiejūnas.

Pasak jo, trečiadienį per NATO ir Rusijos diplomatų susitikimą planuojamami aptarti klausimai, pavyzdžiui, Rusijos karinės aviacijos su išjungtais automatiniais atsakikliais aktyvumas Lietuvos pašonėje, kelia „didelį nerimą“

„Kiekvienos šalies interesas yra išvengti tokių įvykių ateityje, todėl ir norima su Rusija kalbėtis, siekti kokių nors sprendimų, kad to nebūtų“, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

NATO šalių lyderiai praėjusią savaitę nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną. Lietuvoje tarptautinio bataliono formavimui, kuris šalyje bus dislokuotas kitais metais, vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – Jungtinės Valstijos.

Rusija po šio sprendimo pareiškė, kad taip Aljansas reaguoja į „neegzistuojančios grėsmės iš Rytų atgrasymą".