G. Nausėda reiškia paramą nepaprastosios padėties pasienyje įvedimui

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimą, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės Europos Sąjungos sienos.

„Manau, kad nepaprastosios padėties įvedimas, nustatytas tam tikram laikotarpiui ir tam tikruose ruožuose, yra tinkamas atsakas, esant šiai konkrečiai situacijai. Jis apribos galimybes prieš mus vykdyti koordinuotą ataką ir nelegalią migraciją, jis tik minimaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.

Jis pakartojo, kad migrantų iš Baltarusijos antplūdis yra Minsko režimo hibridinė ataka, o situacija pasienyje „vis labiau kaista“.

„Dabartinėmis aplinkybėmis mes turime veikti ryžtingai, kad apsaugotume sieną ir apsaugotume žmones“, – sakė G. Nausėda.

„Savalaikė priemonė“

Šalies vadovas teigė pritariantis visiems siūlymams dėl nepaprastosios padėties.

„Aš visiškai pritariu nepaprastosios padėties įvedimui tokiomis sąlygomis, kokiomis numatyta: terminuotam laikotarpiui, nustatytuose pasienio ruožuose ir penkis kilometrus į gilumą, taip pat migrantų apgyvendinimo stovyklose“, – dėstė G. Nausėda.

„Manau, kad tai yra savalaikė priemonė, kuri, pirmiausia, mums padės užkardyti tą veiklos koordinavimą, kuris vyksta tarp migrantų, kuomet keičiamasi informacija, vykdomos ir kuriamos strategijos, kaip patogiau pereiti sieną“, – pridūrė jis.

Situacija ES ir Baltarusijos pasienyje ėmė prastėti pirmadienį, kai prie Lenkijos sienos susitelkė keli tūkstančiai migrantų ir nesėkmingai bandė veržtis į kaimyninės šalies teritoriją. Reaguodama į situaciją, Vyriausybė siūlo pasienio teritorijose įvesti nepaprastąją padėtį, dėl to spręs Seimas.

Aš visiškai pritariu nepaprastosios padėties įvedimui tokiomis sąlygomis, kokiomis numatyta: terminuotam laikotarpiui, nustatytuose pasienio ruožuose.

Nepaprastąją padėtį siūloma įvesti mėnesiui, ji galiotų pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Taip pat nepaprastosios padėties režimas leistų naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.

Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.

„Visos ES problema“

I. Šimonytės teigimu, nors prieš kurį laiką neteisėtų migrantų srautas buvo kiek nuslūgęs, pastarosiomis savaitėmis „ne tik, kad matėme suintensyvėjusias pastangas nelegaliai kirsti sieną, (...) taip pat matėme ir režimo pastangas įvairiausiais būdais padidinti atvykstančių į Minską asmenų srautą“.

„Galima gana patikimai įvertinti, kad nemažai žmonių yra dar ir sienos nepasiekusių iš pačios Baltarusijos teritorijos“, – sakė ji.

Premjerės teigimu, matant režimo pastangas, neteisėtų migrantų srautų augimo buvo galima tikėtis.

„Matome, kad mūsų kaimynai (Lenkija – BNS) yra labai stipriai padidinę, mes taip pat savo pajėgas esame padidinę ir perdislokavę. (...) Yra labai svarbi ir tarptautinė šito klausimo dedamoji, kur tikrai visi kartu ranka rankon dirbame savo partnerių lygiu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Prezidentas pridūrė, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos siena su Baltarusija yra ir išorinė ES siena „su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis“, todėl paramos reikia ir Bendrijos lygiu.

„Manau, kad supratimas, kad reikia keisti tiek migracijos politikos nuostatas, tiek finansuoti sieną, vis labiau plinta ES ir mes vis labiau randame savo draugų ir partnerių, – sakė G. Nausėda. – Tai yra visos ES problema.“

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar per 6 tūkst. asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Gyventojų nepaprastosios padėties ribojimai nelies daugiau nei dabar

Nepaprastosios padėties ribojimai Lietuvos gyventojų nelies daugiau nei liečia pagal dabar galiojančius įstatymus, teigia premjerė I. Šimonytė.

„Tikrai civilių Lietuvos gyventojų šitie apribojimai nelies daugiau negu jie gali liesti pasienio ruože ir pagal dabar galiojančius įstatymus. Pavyzdžiui, transporto priemones ir dokumentus galima tikrinti ir pagal dabar galiojančius įstatymus“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

„Tik jau esant pasienio ruože, kažkam vykstant į pasienio ruožą, būtų reikalingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas“, – pridūrė ji.

Tik jau esant pasienio ruože, kažkam vykstant į pasienio ruožą, būtų reikalingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas.

Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.

Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.

Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.

Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija. Tam antradienį pritarė ir Vyriausybė.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar per 6 tūkst. asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių