„Aš manau, kad visada yra galimybė vėlesniame etape prisijungti ir mūsų partneriams. Kad pademonstravome lyderystę – labai gerai. Mes ne tik šiuo atveju pademonstruojame, kad mums nepriimtina tai, kas vyksta kaimyninėse valstybėse“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo Lietuvai pirmadienį padavus Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo sukeltos ir, anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės.

URM pažymėjo, kad byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pažeidimais pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru.

Pasak G. Nausėdos, nelegali migracija „nėra dalykas, kurį matuotume praeities laiku“.

„Tai vėl vyksta, vėl atsinaujina, vėl nuolat kelia įtampą prie mūsų sienos. Ir tai jau visiškas naivuolis tiktai turbūt nesuprastų, kad tai yra daroma sąmoningai, kad tai yra siekiama sąmoningai eskaluoti situaciją, destabilizuoti padėtį, sukelti papildomų problemų ir konkrečiai mūsų valstybėms, ir Europos Sąjungai apskritai“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, po 2021 metais kilusios migrantų krizės Europos Sąjunga sustiprėjo.

„Ką mes pasiekėme, tai atkreipėme Europos Sąjungos dėmesį į išorinių sienų saugumą ir tai jau atsispindi paskutiniuose Europos Vadovų Tarybų tarybos dokumentuose, kad iš tikrųjų šalims, kurios tiesiogiai ribojasi su šalimis agresorėmis – Baltarusija ir Rusija – turi būti skiriamas papildomas dėmesys, papildomi finansai tam, kad jos garantuotų bendrąjį gėrį – išorines Europos Sąjungos sienų saugumą“, – sakė prezidentas.

Pasak URM, Minsko dalyvavimą organizuojant krizę liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams.

Be to, atvykę į Baltarusiją daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis.

URM teigimu, Baltarusijos pasienio tarnybos, nepaisant prašymų bendradarbiauti, atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis siekiant sustabdyti neteisėtus sienos kirtimus.

Lietuvos reikalavimai byloje apima visišką padarytos žalos atlyginimą, įskaitant sienos statybos išlaidas, ir garantijas, kad tarptautinei teisei priešingi veiksmai nesikartos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso nuo migracijos krizės pradžios 2021-aisiais Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bandė ne po kartą.

Vakarai kaltina Minsko režimą organizavus migrantų antplūdį.

Kaip rašė BNS, pernai Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomų nusikaltimų žmoniškumui – priverstinės asmenų deportacijos ir persekiojimo bei kito žiauraus elgesio, prieštaraujančio pagrindinėms tarptautinės teisės normoms.

Netrukus Vilniuje bus atidarytas Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms.