Jis sakė neketinantis užkirsti kelio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariams dirbti Ministrų kabinete, šios partijos atstovams patekus į naująją valdančiąją koaliciją.

Anot G. Nausėdos, nepaisant šios partijos lyderio Waldemaro Tomaszewskio pažiūrų, tai netrukdo kitiems politinės jėgos nariams dirbti nepriklausomai.

„Pono Tomaszewskio asmeninės pažiūros yra tokios, kokios yra, ir aš, tiesą sakant, su jomis visiškai nesutinku, bet, tiesą sakant, pono Tomaszewskio partija, jeigu manęs atmintis neapgauna, veikė pono (Sauliaus – BNS) Skvernelio vyriausybėje ir buvo laikoma gana patikima partnere“, – „Žinių radijui“ antradienį transliuotame interviu sakė šalies vadovas, turėdamas omenyje 2016–2020 metų kadencijos Ministrų kabinetą.

„Ponia Tamašunienė, kuri buvo vidaus reikalų ministrė, mano akimis žiūrint, kadangi tai buvo mano pirmoji kadencija, buvo viena iš geresnių ir konstruktyvesnių ministrių, kuri niekaip savęs nesijautė įpareigojusi pono Tomaszewskio asmeninėms nuotaikoms arba asmeninėms nuomonėms“, – pridūrė jis.

Narkevičiui, Ąžuolui – Vyriausybės durys uždarytos

Pasak G. Nausėdos, kitas LLRA-KŠS atstovas Seime Jaroslavas Narkevičius „užsibraukė savo galimybes tapti ministru“, kai spaudžiamas prezidento atsisakė atsistatydinti toje pačioje Vyriausybėje.

„Tikiu, kad į šį (teisingumo ministro – BNS) postą jie pasiūlys tokį kandidatą, kuriam nereikės pasakyti „ne“ ir pasakyti, kad, atsiprašau, bet jūs tiesiog į šitą poziciją netinkate. Taip kad aš jau vieną iš pavardžių minėjau. Galimai šita pavardė (Tamašunienės – BNS) gali būti pasiūlyta į ministro poziciją“, – sakė prezidentas.

LLRA-KŠS atstovai į naująją valdančiąją koaliciją pateko kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos frakcijos Seime nariai.

Šiai frakcijai atiteko du – teisingumo bei ekonomikos ir inovacijų – ministrų portfeliai būsimojoje Vyriausybėje. LLRA-KŠS atstovas turėtų tapti teisingumo ministru.

G. Nausėda pakartojo neketinantis ministrais skirti kitos valdančiosios Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ atstovų.

Jis taip pat pareiškė, kad neskirtų ekonomikos ministru „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo.

„Nereikėtų turbūt taikyti dvigubų standartų ir sakyti, kad štai pono Žemaitaičio partijai taikomos raudonos linijos, tuo tarpu kiti daro arba pasisako netgi dar radikaliau, bet mes kažkodėl to nematome. Iš mano pusės, kaip iš prezidento pusės, neturėčiau braižyti skirtingų kokybinių reikalavimų kandidatams į ministrus“, – sakė G. Nausėda.

Nereikėtų turbūt taikyti dvigubų standartų ir sakyti, kad štai pono Žemaitaičio partijai taikomos raudonos linijos, tuo tarpu kiti daro arba pasisako netgi dar radikaliau, bet mes kažkodėl to nematome.

„Biručiui turiu priekaištų“

Šalies vadovas taip pat tvirtino matantis socialdemokrato kultūros ministro Š. Biručio atsakomybę dėl to, kad kultūra vis dar figūruoja kaip „einanti paskutinė“.

„Taip niekada neturėjo būti, taip neturėtų būti ir aš tikiu, kad mes pasieksime tokį tokį proveržį, kad kultūra bus einanti priekyje visa ko, o ne kaip savotiška atstumtoji pelenė“, – teigė prezidentas.

„Tai ministrui Biručiui turiu priekaištų“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sakė tikėjęsis didesnio Š. Biručio aktyvumo ir aiškios vizijos dėl būsimų Lietuvos kultūros sezonų organizavimo.

„Ją (Kultūros ministeriją – BNS) reikia ne stumti, o ji pati turi kelti idėjas ir jas įgyvendinti. To nebuvo ir manau, kad į visa tai mes turėsime atsižvelgti, kuomet formuosime naująją Vyriausybę“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat kartojo gerai vertinantis energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbą, teigė, kad jis būtų vienas geriausių kandidatų toliau dirbti šioje ministerijoje būsimojoje Vyriausybėje, tačiau tvirtino nemėginsiantis jo „įsprausti“ į būsimojo kabineto sudėtį.

Ž. Vaičiūnas atsistatydinusioje Gintauto Palucko Vyriausybėje dirbo kaip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas ministras, tačiau šios partijos nebeliko naujai suformuotoje valdančiojoje daugumoje.

Žada būti aktyvus formuojant kabinetą

G. Nausėda tvirtino aktyviai dalyvausiantis naujos Vyriausybės formavime.

„Stengsiuosi, kad tie ministrai, kurie keis buvusiuosius pagal savo dalykines savybes, pagal savo ideologines nuostatas būtų ne prastesni negu buvo“, – sakė šalies vadovas.

„Žinau, kad nebus tai lengva padaryti, nes pasikeitimų bus nemažai, reikės įvertinti ir nemažai informacijos, kurias gausiu iš tarnybų. Visa tai dar priešaky, bet (...) ketinu susitikti vėl iš naujo su kiekvienu ministru, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo ministru, ar jis naujai siūlomas į ministro pareigas“, – pridūrė jis.

„(...) Tie pokalbiai nebus notariniai pokalbiai, kuomet aš jau pasiruošęs antspaudą dėsiu iš karto ant ministro kandidatūros. Tai bus pakankamai turiningi ir, tikiuosi, naudingi pokalbiai“, – kalbėjo prezidentas.

BNS rašė, kad naujoji Vyriausybė formuojama atsistatydinus socialdemokratų lyderiui G. Paluckui.

Kartu pasikeitė ir valdančiosios daugumos sudėtis. Naują koaliciją sudarė socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, ji turės 82 balsus Seime.

Š. Birutis: kultūros sezonai be pinigų nepasidaro

Kultūros ministras socialdemokratas Š. Birutis teigia matąs save naujoje Vyriausybėje, tačiau jeigu nesulauktų siūlymo tęsti darbo, nepergyventų.

Atsakydamas į prezidento G. Nausėdos kritiką dėl lyderystės stokos jis pabrėžė, kad norint, jog kultūra nebūtų našlaitė, tam reikia skirti lėšų.

„Dažnai norima, kad kultūra būtų ne paskutinė neskiriant tam pinigų. Čia yra didžiausia problema ir ji visada buvo tokia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Š. Birutis.

„Kultūros darbuotojų atlyginimai tikrai yra didelė problema. Sezonai užsienyje be pinigų nepasidaro. Prancūzijos sezonas kainavo virš 5 mln. eurų, dabar planuojamas Italijoje, ypač Vokietijos sezonas, kol kas pinigų šitiems sezonams nenumatyta. ir ne nuo kultūros ministro tai priklauso“, – teigė jis.

Pasak ministro, jis su politine komanda dedąs daug pastangų, kad darbai vyktų, „tačiau be pinigų tokie dalykai nesidaro“.

„Norint kad kultūra būtų ne našlaitė, tam reikia skirti dėmesį ir ypač kalbant apie finansus“, – akcentavo jis.

Š. Birutis žadėjo daryti viską, kad naujos Vyriausybės programoje kultūra nebūtų paskutinėje vietoje.

Jis tvirtino, jog netekęs ministro posto labai neišgyventų, nes yra Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje, todėl ir taip turėtų užtektinai darbų.

Kita vertus, politikas pripažino, kad norėtų tęsti darbą Kultūros ministerijoje.

„Aš matau save (naujoje Vyriausybėje – BNS), nes yra pradėta daug darbų, ambicingų darbų, jie ir susiję su tuo, kad kultūra nebūtų paskutinė, tai yra ir apie visuomenės atsparumą dezinformacijai, apie paveldo klausimus, apie kultūros darbuotojų atlyginimus“, – kalbėjo Š. Birutis.