Šiandien portale svečiavęsis teisingumo ministras Juozas Bernatonis atsakė į skaitytojus klausimus apie buvusius banko „Snoras“ savininkus, sumažintus notarų paslaugų įkainius, tiesioginius mero rinkimus ir bėdas, su kuriomis susiduria įkalinimo įstaigos. Kalbėdamas apie referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ministras perspėjo, kad jei būtų uždrausta žemę parduoti, tai Lietuvai atsilieptų skaudžiomis sankcijomis.

– Kaip jums atrodo, ar vis dėlto buvę žlugusio banko „Snoras“ akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas bus išduoti Lietuvai? Jei taip, kokia realiausia bausmė jiems gresia?

– Sunku nuspėti bausmę, nes tai spręs teismas, tačiau aš neabejoju, kad Jungtinė Karalystė Lietuvai perduos šiuos asmenis. Tikiuosi, kad tai įvyks dar šiais metais.

– Naujausias Eurobarometro tyrimas rodo, jog 29 proc. Lietuvos gyventojų – daugiausiai visoje ES – teigė, kad per pastaruosius metus jų buvo prašyta ar tikėtasi, jog jie duos kyšį už paslaugas. Ko, Jūsų nuomone, būtina imtis, kad, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ar kitose srityse, korupcijos būtų mažiau?

– Iš visų vykdomosios valdžios atstovų yra sudaryta Tarpžinybinė kovai su korupcija koordinuoti komisija, kurios veiklą koordinuoja teisingumo ministras ir tampriai bendradarbiaujama su STT. Pagal mūsų duomenis, dažniausiai su korupcija Lietuvos piliečiai susiduria sveikatos apsaugos, policijos ir savivaldos institucijose. Todėl numatytos dvi esminės veiklos kryptys: įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimas antikorupciniu aspektu; organizacinės priemonės gerinat korupcijos atvejų išaiškinimą. Teisės aktai tobulinami taip, kad kuo mažiau sprendimų priimtų valstybės tarnautojai, o viskas būtų reglamentuota tam tikromis taisyklėmis.

Kaip buvęs Lietuvos ambasadorius Estijoje, turiu pasakyti, kad diegiame ir jų patirtį. Estai įrodė, kad perkėlus paslaugas į virtualią erdvę, užkertamas kelias bet kokiai korupcijai, nes kompiuteriai kyšių neima. Todėl ir Teisingumo ministerija rūpinasi IT paslaugų plėtra gyventojams ir verslui, pavyzdžiui, yra e-varžytinės, e-byla, e-bauda ir t.t.

– Policija teigia, kad ne­ma­žai telefoninių sukčių, kurie iš patiklių žmonių išvilioja dideles sumas pinigų, skambina būtent iš įka­li­ni­mo įstai­gų. Ka­da jo­se bus įdieg­ta skambučių blo­ka­vi­mo sis­te­ma?

– Norėčiau patikslinti: tik penktadalis telefoninių sukčių, kuriems iškeltos bylos, sėdi įkalinimo įstaigose. Kiti yra laisvėje. Todėl vien tik skambučių blokavimas įkalinimo įstaigose neišspręs šios problemos. Vis dėlto dirbame ties šiuo klausimu.

Alytaus pataisos namuose šiuo metu jau diegiama moderni mobilaus ryšio blokavimo sistema, kadangi daugiausia sukčiavimo atvejų iš įkalinimo įstaigų buvo būtent čia. Be to, nuo kovo mėnesio Kalėjimų departamentui sugrąžinama kriminalinės žvalgybos funkcija, tai padės vykdyti operatyvinę veiklą įkalinimo įstaigų viduje ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.

– Girdėjau, kad Henrikas Daktaras iš valstybės prisiteisė 3 tūkst. litų neturtinės žalos dėl esą netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškėse. Kaip vertinate šią situaciją? Ar nuteistieji Lietuvos įkalinimo įstaigose iš tikrųjų turi dėl ko skųstis?

– Jeigu vertintume sąlygas kalėjimuose pagal europinius standartus, situacija mūsų šalyje nėra gera. Lietuva per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų neturėjo sąlygų, finansinių galimybių situaciją pagerinti, be to, visuomenės nuomonė nėra tam palanki. Todėl susiduriame su kalinčių asmenų skundais, kai kurie advokatai iš to pelnosi, ir administracinis teismas, jeigu įrodoma, kad tos sąlygos neatitinka standartų, priteisia nedideles kompensacijas.

Turime keletą bylų ir Strasbūro teisme. Ten priteisiamos keliskart didesnės kompensacijos nei Lietuvoje. Tačiau tai normalus procesas, ir daugelis besiskundžiančiųjų tų kompensacijų negauna, jei jų skundai nepagrįsti.

Reikia pabrėžti, kad mūsų įkalinimo įtaigos perpildytos, pasiekėme pirmąją vietą ES pagal įkalintų asmenų skaičių, nors pagal nusikalstamumo lygį nepirmaujame. Todėl reikia ir Lietuvai keisti bausmių politiką, aiškinti žmonėms, kad izoliuotas, įkalintas asmuo kainuoja visiems, nes jį reikia išlaikyti. Kai nusikaltimai nėra smurtiniai, pavojingi visuomenei, gali būti taikomos alternatyvios bausmės.

– Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje įstatymai neprasilenkia su teisingumu? Štai praėjusią vasarą Kaune mamą ir dukrą automobiliu užmušęs 20-metis vaikinas nuteistas kalėti vos 4 metams atviroje kolonijoje. Rodos, tai reiškia, kad jis savaitgaliais gali grįžti namo? Argi tai adekvati bausmė? Juk gyvybę prarado du žmonės.

– Negalima teigti, kad įstatymai prasilenkia su teisingumu, nes kiekvienu atveju sprendimą dėl nusikaltimo priima teismas. Pagal galiojančius kodeksus teisėjas turi galimybę parinkti įvairias bausmes, tačiau išnagrinėja visas aplinkybes. Negaliu komentuoti šios konkrečios bylos, tačiau demokratinio pasaulio teisinė praktika įrodė, kad svarbiausia – ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas. Aš manau, Lietuvos žmonės sutiks, kad labai blogai, kai nusikaltėliai lieka neišaiškinti ir nenubausti.

– Neseniai Seimas atmetė "Drąsos kelio" frakcijos siūlymą griežtinti bausmes už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Ar nemanote, kad reikia griežtesnių bausmių prievartautojams, apie kuriuos girdime kone kasdien?

– Pritariu pačiai idėjai taikyti griežtesnes bausmes už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Tai jau buvo padaryta Seime praėjusiais metais. Tačiau "Drasos kelio" frakcijos pasiūlymai buvo daugiau politinio, populistinio pobūdžio.

– Neseniai buvo sumažinti antstolių paslaugų įkainiai. Ar tai reiškia, kad antstolis paprastam žmogeliui nebenumaus paskutinių kelnių?

– Iš tiesų pavyko sumažinti antstolių paslaugų įkainius išieškant smulkias skolas (iki 200 litų). Anksčiau kildavo situacijų, kai antstoliui mokėtinos sumos būdavo didesnės už pačią skolą. Dabar, pagal naujus įkainius, įkainiai sumažinti iki keturių kartų. Be to, mėnesį galima išieškoti skolą tik iš skolininko banko sąskaitos, nes yra buvę skaudžių atvejų, kai dėl smulkių skolų žmonės prarasdavo savo turtą.

– Gerbiamas ministre, jūs už ar prieš tiesioginius mero rinkimus?

– Aš ne tik esu už tiesioginius mero rinkimus, bet ir kartu su Seimo nariais Milda Petrauskiene bei Albinu Mitrulevičiumi įregistravau rinkimų projektą. Laukiame, kada Seimo vadovybė jį įtrauks į darbotvarkę, kad galėtume diskutuoti Seime. Tai yra pirmas projektas, iki tol buvo tik kalbos, politikų pažadai. Tikiuosi, kad mūsų projektą pavyks priimti pavasario sesijoje, nes savivaldos rinkimai nebe už kalnų.

– Kaip jūs vertinate iniciatyvą rengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams? Stodama į ES Lietuva įsipareigojo leisti parduoti žemę ne Lietuvos piliečiams. Tačiau dalis lietuvių tam priešinasi ir, rodos, tam turi teisę? Ar šioje situacijoje įmanoma rasti kompromisą?

– Kompromisą įmanoma surasti visuomet. Aš manau, kad šis klausimas dabar iškilo todėl, kad nebuvo užkirstas kelias įsigyti žemę užsieniečiams aplinkiniais keliais, per mūsų šalyje registruotus juridinius asmenis. Tai sukėlė žmonių nepasitenkinimą ir sudarė sąlygas žemvaldžiams, norintiems pigiau supirkti žemę, agituoti už referendumą. Kaip bus, spręs tauta.

Mano manymu, yra du keliai: racionalesnis – priimti pamatuotą saugiklį-įstatymą, pavyzdžiui, kad užsieniečiai negalėtų žemės įsigyti tol, kol išmokos mūsų žemdirbiams yra mažesnės nei ES. Reikia, kad žemę galėtų įsigyti tik tie užsieniečiai, kurie pasirengę ją dirbti, kad ji netaptų spekuliacijos objektu.

Kitas galimas kelias – jeigu referendumu bus priimtas sprendimas neparduoti žemės užsieniečiams, turime suprasti, kad šiuo atveju ES sankcijos palies visus Lietuvos žmones. Kokios būtų sankcijos, spręstų Europos teismas, tačiau gali būti nutrauktos išmokos Lietuvos žemdirbiams, gali tekti net grąžinti jau išmokėtas milijardines išmokas.

Norint kažką pasiekti, su ES reikia kalbėti teisės kalba, o ne ultimatumais. Politikai privalo informuoti žmones apie galimas pasekmes, kad jie sąmoningai priimtų sprendimą. Koks sprendimas bus priimtas referendume, toks bus vykdomas.
 

Visą pokalbį su ministru skaitykite čia.