Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien portale atsakė į skaitytojų klausimus apie europinę vėžę, šalies kelių būklę, Panemunės tilto statybų finansavimą ir kitas aktualijas. Ministro teigimu, tikėtina, kad du didžiuosius miestus vis dėlto sujungs "Rail Baltica" atkarpa.

– Norėčiau paklausti, ar Vyriausybė yra tvirtai pareiškusi, o gal ketina tvirtai pareikšti, kad "Rail Baltica" projektas tikrai bus vykdomas ir ES finansavimu bei visu projektu rizikuoti neketinama? 

– Vyriausybė yra tvirtai pareiškusi, kad projektas bus vykdomas, ir rizikuoti prarasti ES pinigus neketinama. Tačiau galutinį sprendimą dėl trasos maršruto ir projekto įgyvendinimo priims Seimas, nes projekto vertė viršija 50 mln. eurų, ir tokį kelią numato anksčiau priimti mūsų teisės aktai. Šią prievolę numato Lietuvos įstatymai.

– Skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad "Rail Baltica II" projektas iš viso aplenks Kauną. Gal galėtumėte aiškiai ir tiksliai pasakyti, kaip bus iš tikrųjų? Ar planuojama tik atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus, ar Kauną planuojama išvis aplenkti?

– Kauno aplenkti jau neįmanoma. 2015 m. pabaigoje Kaune bus europinė vėžė.

Garantuoti dėl greituminės vėžės šiandien dar per anksti, nes sprendžiant dėl trasos maršruto bus atsižvelgta į socialinius, ekonominius, ekologinius ir paminklosauginius kriterijus. Bet didelė tikimybė, kad Kauną ir Vilnių sujungs „Rail Baltica II“ trasos atkarpa.

– Ar nemanote apsvarstyti galimybės tiesti "Rail Baltica" geležinkelį maršrutu Marijampolė-Alytus-Vilnius-Panevėžys? Tuomet maršrutas pailgėtų nežymiai ir estai neturėtų dėl ko piktintis, kad daromas koks nors vingis. Tokiu būdu pavyktų išvengti didelių biudžeto išlaidų išperkant spekuliantų iš anksto supirktas žemes, tiesiant magistralę per Kauną?

– Jūsų siūlymas yra vienas iš galimų variantų. Visų variantų vertinimo studijos yra atliekamos, ir tik jomis remiantis bus priimti sprendimai.

– Jeigu "Rail Baltica II" privalo eiti per Vilnių, kodėl jau 15 metų nėra tiesioginio traukinio Vilnius-Ryga? Teoriškai šis traukinys jau dabar turėtų būti pilnas keleivių bei kursuoti 5 kartus per dieną.

– Teoriškai – taip, praktiškai – kitaip. Tokio didelio poreikio keleiviams, vykstantiems į Rygą, nėra. Pigių skrydžių bendrovės ir autobusai tą poreikį visiškai patenkina.

– Šiuo metu iš Vilniaus į Kauną traukiniu galima nuvykti per 55 minutes. Ar manote, kad šio laiko sutrumpinimas 10 minučių, nutiesus "Rail Baltica II", yra vertas milijardo eurų?

– Ne tik dėl trumpesnio kelionės laiko kalbame apie Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica II“ projekto. Mąstome apie tranzitinių krovinių Vakarai-Rytai judėjimo perspektyvas, Kauno ir Vilniaus oro uostų sujungimą ir keleivių srauto padidėjimą. Galvojant dar ir apie tolimą perspektyvą, Rytų partnerystės plėtroje siauroji europinė vėžė galėtų jungti Minską bei Kijevą.

– Ministre, ar galėtumėte pažadėti, kad dar šiais metais Panemunės tilto statybai Vyriausybė skirs ne mažiau kaip 15 mln. litų iš Valstybės investicijų programos ir gal galite pasakyti, ar planuojate 2014 m. pabaigoje iš savo rezervo skirti pinigų tam pačiam Panemunės tiltui?

– Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos šiais metais Panemunės tiltui numatoma skirti 5 mln. litų. Valstybės investicijų programa šiemet dar gali būti peržiūrėta ir finansavimas galėtų padidėti. Rangovas „Kauno tiltai“ įsipareigojo tęsti tilto statybas, investuojant nuosavas lėšas. Savivaldybei padidintas skolinimosi limitas leis investuoti reikšmingesnę sumą. Galima viltis, kad 2015 m. tiltas bus pradėtas eksploatuoti.

Iki šiol valstybė į šį tiltą yra investavusi 11 mln. litų, o Kauno miesto savivaldybė – 1 mln. litų, nors ji šį tiltą valdo patikėjimo teise ir privalo juo rūpintis.

– Gal į Lietuvą planuoja įžengti dar kokia nors skrydžių bendrovė? Būtų puiku, jei turėtume galimybę pasinaudoti įvairesniais maršrutų pasiūlymais.

– Pritariu minčiai, kad Lietuvai reikia daugiau skrydžių maršrutų. Ateityje, kartu su savivaldybėmis, taip pat ir Kauno, planuojame įkurti skrydžių pritraukimo fondą, kuris apjungs idėjas, praktinius darbus ir pinigus.

– Ar Lietuvoje pakanka dviračių takų? 

– Manau, kad dviračių takų Lietuvoje nepakanka. Bėda, kad savivaldybės nerodo didelės iniciatyvos ir teikia mažokai projektų jų plėtrai.

– Atvykęs į Kauną turbūt dar kartą susipažinote su mūsų gatvių būkle. Ar yra Lietuvoje miestas su baisesnėmis gatvių duobėmis? Kaip manote, kokios šio Kauną garsinančio reiškinio priežastys?

– Šio reiškinio priežasčių yra daug, bet pagrindinis – lėšų trūkumas gatvių priežiūrai, tvarkymui, plėtrai ir Miesto tvarkymo skyriaus ūkiškumo stoka. Per pastaruosius trejus metus Kauno gatvėms didžiausia suma buvo skirta 2013 metais – beveik 18 mln. litų. Šiemet ta suma dar padidės 2-2,5 mln. litų. Manau, kad ir miesto savivaldybė savo biudžete turėtų numatyti didesnes sumas gatvių priežiūrai.

Turiu pasakyti, kad, palyginti su Vilniumi, pernai šalia valstybės skirtų lėšų Kaunas gatvėms skyrė 65 proc. savivaldybės pinigų, tuo tarpu Vilnius – 112 proc. Praeityje tie skirtumai buvo net iki 10 kartų didesni, t. y. Vilnius gatvių tvarkymui iš savo biudžeto numatydavo gerokai didesnes sumas.

Labai svarbu, kad atliekant gatvių perkasimo darbus (klojant vamzdžius, kabelius ir kt.) būtų tinkamai atstatyta kelio danga.

– Ši Vyriausybė iš surenkamo degalų akcizo Kaunui skyrė tik 10 mln. litų. O kiek skirdavo konservatorių Vyriausybė ?

– Skaičiai panašūs, tik buvusios Vyriausybės skirta suma – šiek tiek mažesnė. Šiais metais vietinių kelių priežiūrai ir remontui skirta apie 50 mln. litų didesnė suma. Tikėtina, kad iš šios sumos Kaunas papildomai gaus 2-2,5 mln. litų.

– Pasižiūrėjus, kokius kelius turėjome prie ruso ir ką dabar turime, visos vyriausybės nieko nenuveikė, kad keliai būtų gerinami ne mažesniu tempu.

– Norint šalies kelių tinklą išlaikyti ne prastesnės būklės nei dabar, kasmet reikia 1,8 mlrd. litų investicijų. Deja, pastaruosius kelerius metus skiriama apie 1 mlrd. litų.

– Kada nustosit kišti pinigus į žvyrkelių ir kaimo kelių remontą? Ten vienas ar du automobiliai per dieną pravažiuoja, o kelių remontas kainuoja milijonus. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje keliai labai prastos kokybės, tačiau automobilių gausybė. Juk būtent čia, miestuose, gyvena mokesčių mokėtojai, o kaime tik girtuokliai ir senukai.

– Mano požiūris į kelių tinklą Lietuvoje daug platesnis. Neskirstau gyventojų į senus ir jaunus, kaimiečius ir miestiečius.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite čia.