- Vilius Petkauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo rudens sesija primins melodramą - netrūks jausmų ir emocijų, tačiau pasigirti išliekamąja verte bus sunku, mano politologai.
Tuo tarpu svarbiausią rudens užduotį, kitų metų biudžeto patvirtinimą, temdys noras prieš rinkimus pamaloninti savivaldybes.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius mano, kad partijų lyderių siuntinėjami atviri laiškai ir demonstratyvus nenoras susėsti prie vieno stalo tiek valdančiųjų, tiek opozicijos elgesiui suteikia stiprų šou elementą.
„Noro pasirodyti tikrai yra, nes iš esmės šios Seimo sesijos pagrindinis darbas yra labai konkretus - biudžeto patvirtinimas. Taip, yra valdančiosios koalicijos inicijuotų reformų ir tyrimų, kurie vertinamos priešingai, tačiau neaišku, kiek ir kokių mastu jie tęsis“, - Eltai sakė A. Krupavičius.
Pasak politologo, artėjantys savivaldybių, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai skatins politikus griebtis populizmo žarstant pažadus, todėl konfrontacijų bus daugiau nei norėtųsi. „Nepagrįstų pažadų tikrai matysime daug. Politikai žiūrės į biudžetą savivaldybių lygmeniu ir norės parodyti, kad jiems regionai rūpi labiau nei oponentams. Politinis sezonas turėtų būti įdomus ir karštas dėl jausmų ir emocijų. Ar rezultatų požiūriu turėsime ką nors išskirtinio - labai abejočiau“, - svarstė VDU profesorius.
G. Savickio / ELTOS nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pastebi, kad konfrontacija tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) bei Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) yra pasiekusi neregėtas aukštumas. Nors įtampos Lietuvos politinėje padangėje būta ir anksčiau, pagrindinės jėgos - TS-LKD ir socialdemokratai sugebėdavo susitarti dėl esminių problemų sprendimo.
Politinis sezonas turėtų būti įdomus ir karštas dėl jausmų ir emocijų. Ar rezultatų požiūriu turėsime ką nors išskirtinio - labai abejočiau.
„Dabartinė tendencija tokia, kad TS-LKD ir LŽVS nesugeba išeiti iš užburto rato, kuomet politinę konkurenciją keičia neapykanta vieni kitiems. Ir tai stipriai trukdo racionaliai įvertinti, dėl ko įmanoma sutarti“, - dėstė profesorius.
Politologai skirtingai vertino į pabaigą artėjančios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės kadencijos įtaką vis garsiau ginklais žvanginantiems parlamentarams. A. Krupavičius mano, kad nors prezidentė artėjant rinkimams ir traukiantis reitingams turės mažiau svertų paveikti Seimo darbą, D. Grybauskaitės žodis biudžeto tvirtinime išlieka labai svarbus.
„Prezidentės arsenalas trauksis, tačiau ji turi galimybę koreguoti ir išsakyti savo poziciją pagrindiniu - biudžeto - klausimu. Savo parašu ji patvirtina ar nepatvirtina biudžetą, todėl kai kuriais klausimais vis dar liks pakankamai svarios (galimybės - ELTA)“, - tikino VDU politologas.
Tuo tarpu TSPMI profesorius situaciją piešia kitaip. „Nemanau, kad dabartinė situacija susijusi su prezidente ar artėjančiais šalies vadovo rinkimais. Konfrontacija paaštrėjo gerokai anksčiau, nei politikai pradėjo jausti D. Grybauskaitės kadencijos pabaigą“, - Eltai sakė T. Janeliūnas.
Abu politologai sutarė, kad precedentų dabartiniam įtampos lygiui parlamente nedaug. A. Krupavičius prisiminė pirmuosius atkurtos Nepriklausomybės metus. Tuo tarpu TSPMI profesoriaus manymu, kažin ar pavyktų atsiminti situaciją po pirmųjų rinkimų, kuomet politinės partijos dvejotų viena kitos teisėtumu.
ELTA primena, kad rudens sesijos darbų programos projekte - apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė D. Grybauskaitė - 11, Seimo nariai (frakcijos) - daugiau kaip 300 įstatymų projektų. Rudens sesijoje tarp pagrindinių Seimo darbų - 2019 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją15
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti75
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...