Plungės meras nekeis sprendimo dėl R. Mažeikos vadovavimo ligoninei

„Iš tiesų mes netenkinsime Vyriausybės atstovo prašymo“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis.

Siūlymą panaikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo pateikęs Vyriausybės atstovas žada tokį savivaldybės sprendimą skųsti.

„Jeigu taip įvyks, kai gausime oficialiai, per 10 dienų turime kreiptis į regiono administracinį teismą, su prašymu, kad teismas naikintų tą mero potvarkį“, – sakė Vyriausybės atstovas Andrius Cechanavičius.

Nesutaria dėl reikalavimų laikinam vadovui

Vyriausybės atstovo duomenimis, Plungės rajono savivaldybės ligoninės medicinos auditoriaus pareigas ėjusiam R. Mažeikai laikinai eiti Ligoninės direktoriaus pareigas pavesta nuo rugpjūčio 17 dienos. Vyriausybės atstovas teigia, jog įstatymai numato, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį.

Pasak mero, nuo tada, kai R. Mažeika buvo paskirtas vadovu, nebeatlieka audito pareigų, todėl šis aspektas nebėra aktualus.

Taip pat Vyriausybės atstovas teigia, kad skiriant asmenį savivaldybei pavaldžios įstaigos laikinuoju vadovu, turėtų galioti tokie pat reikalavimai kaip ir nuolatiniam, išrinktam konkurso būdu, o šiems Korupcijos prevencijos įstatymas numato pareigą pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie nepriekaištingą reputaciją.

Tačiau savivaldybės teigimu, reikalavimas turėti šią pažymą numatytas tik prieš skiriant asmenį į pareigas po konkurso.

„Prieš konkursą jokios pažymos niekur nėra teikiamos“, – teigė meras.

Vyriausybės atstovo įsitikinimu, laikinajam vadovui įstatymai numato tas pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniam vadovui, iš ko turėtų išplaukti ir analogiški keliami reikalavimai.

Vadovas – įtariamasis

Be to, A. Cechanavičius pastebėjo, kad savivaldybė, būdama įsitikinusi dėl vadovo nepriekaištingos reputacijos, galėjo tiesiog kreiptis ir gauti tai patvirtinantį dokumentą.

„Klausimėlis yra, kad ta pažyma ko gero bus neigiama“, – teigė jis.

R. Mažeika taip pat yra tarp medikų, kuriems įtarimai pateikti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys R. Mažeiką iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė po ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės.

Sprendimas priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

„Yra dvi abejotinos istorijos. Be abejo, žmogus nėra nuteistas, negali sakyti, kad jis yra kaltas – mes to ir nesakome. Bet vis tiek reputacijai yra suduotas smūgis“, – teigė Vyriausybės atstovas.

„Kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, tu ten esi įtariamasis – kaip gali tokį žmogų skirti į vadovaujančias pareigas toje pačioje įstaigoje, kur vyksta tyrimas?“, – svarstė jis.

Skelbs konkursą

R. Mažeika ligoninei vadovauti paskirtas iki kol bus surengtas nuolatinio vadovo konkursas. Ankstesnis ligoninės direktorius Antanas Martusevičius nuo pareigų šių metų kovą buvo nušalintas atliekant tą patį ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamas ir R. Mažeika.

A. Klišonis pabrėžė, kad konkursą surengus, pažyma dėl nepriekaištingos reputacijos iš laimėtojo neabejotinai bus reikalaujama.

Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad nušalinus ankstesnį ligoninės direktorių, buvo paskirti jau du laikinieji vadovai, tačiau nei dėl vieno iš jų Vyriausybės atstovas nesikreipė.

„Šioje vietoje yra tiesiog nenuoseklumas“, – sakė A. Klišonis.

A. Klišonis tikino, kad konkursas bus suorganizuotas „dirbtinai netempiant laiko“.

Teisėsauga įtaria, kad medicinos įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų.