„Jokių didesnių priekaištų prezidentas ministrei neišsakė (...). Prezidentas remia ir pasitiki, linki sėkmės sudėtingoje pozicijoje, ypač šiais laikais“, – po valstybės vadovo ir D. Šakalienės susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Anot jo, G. Nausėda vertina D. Šakalienės aktyvią veiklą tiek stiprinant Lietuvos saugumą, tiek bendradarbiaujant su artimiausiais partneriais.

Patarėjo teigimu, valstybės vadovas pakartojo kandidatei į ministres svarbiausius krašto apsaugos prioritetus – 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantis gynybos finansavimas, nacionalinės divizijos suformavimas, pasirengimas Vokietijos brigados dislokavimui iki 2027 metų pabaigos, naujo brigados dydžio poligono įrengimas, JAV pajėgų Lietuvoje išlaikymas, sienos gynybos linijos įtvirtinimas, antidroninių priemonių stiprinimas, karinės paramos Ukrainos tęsimas.

„Ir savalaikis, skaidrus karinių įsigijimų užtikrinimas. 70 proc. gynybos biudžeto bus skiriama įsigijimams kitais metais ir artimiausiu metu“, – sakė D. Matulionis.

D. Šakalienė savo ruožtu tvirtino, kad visi paminėti darbai yra svarbūs ir skubūs.

Ji akcentavo, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ pirkimo, kitų prioritetinių įsigijimų Ukrainai.

 70 proc. gynybos biudžeto bus skiriama įsigijimams kitais metais ir artimiausiu metu.

„Taip pat į SAFE mechanizmą planuojame įtraukti Ukrainą ir tikimės, kad gaminant Ukrainos ginkluotę Lietuvoje ir šia ginkluote dalijantis su Ukraina tokiu būdu stiprintume ir Ukrainos kariuomenę, ir savo gynybos pramonę, ir įsigytume mums reikalingos ginkluotės, kuri būti strategiškai svarbi“, – sakė ministrė.

SAFE yra nauja 150 mlrd. eurų dydžio ES finansinė priemonė, suteiksianti valstybėms narėms ilgalaikes paskolas palankiomis sąlygomis gynybos projektams, remiamas ES biudžeto garantija.

D. Šakalienė žada dar šią savaitę galutinai atsirinkti dvi poligonams tinkamiausias teritorijas

D. Šakalienė žada, kad dar šią savaitę bus atrinktos dvi naujiems poligonams Lietuvoje tinkamiausios teritorijos.

„Šiuo metu iš teritorijų sąrašo artimiausiomis dienomis, greičiausiai rytoj, finalizuosime dvi kaip tinkamiausias“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė ministrė.

„Rytoj turėsime dar vieną su tuo susijusį vertinimą, nes pagrindinis dalykas iš tiesų yra, kad turėtumėm tinkamiausią kariuomenei variantą, kuris taip pat būtų realistiškai įgyvendinamas, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į tam tikrus logistinius reikalavimus. (...) Poligonas negali būti tokioje vietoje, prie kurios neįmanoma patogiai privežti sunkiosios technikos ir panašiai“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Poligonas negali būti tokioje vietoje, prie kurios neįmanoma patogiai privežti sunkiosios technikos ir panašiai.

Anot jos, tuomet seks pokalbiai su savivaldybėmis, kurioms ir priklauso atrinktos teritorijos.

Ministrė tvirtino, kad galutiniams sprendimams įtakos turės ir „politinis klimatas“, todėl ji tikisi šalies vadovo G. Nausėdos pagalbos, kalbantis su savivaldybėmis dėl naujų karinių teritorijų.

„Tai yra politinis procesas, kur susitelkimo ir tokio labai aukšto lygio politinio dialogo reikės sutariant dėl to, kuriose savivaldybėse tai būtų galima greičiausiai įgyvendinti. Yra kelios teritorijos, kuriose būtų iš principo galimi poligonai. Tai nuo bendradarbiavimo savivaldybių ir pasirengimo efektyviai veikti taip pat priklausys galutinės dvi teritorijos“, – sakė politikė.

BNS rašė, kad Lietuvoje ieškoma teritorijų dviem poligonams. Vienas jų tikrai turėtų būti brigados dydžio – apie 20 tūkst. hektarų. Dėl kito poligono dydžio dar neaišku. Anksčiau kaip palankiausia vieta šioms teritorijoms buvo įvardijama Pietų Lietuva.

Kol kas nėra aišku ir tai, kiek laiko galėtų užtrukti poligonų įrengimas, tačiau preliminariai skaičiuojamas ketverių metų terminas.

Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

D. Šakalienė dar kartą pabrėžė, kad papildomų karinių teritorijų reikia „tikrai labai greitai“ ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų kariams.

„Negalime sau leisti delsti, nes ir amerikiečių karių buvimo Lietuvoje vienas iš svarbių veiksnių yra galimybė treniruotis, galimybė organizuoti pratybas, įskaitant ir kovinį šaudymą, kuris, atrodo, kai kuriose savivaldybėse yra didesnis iššūkis“, – kalbėjo ji.

JAV šiuo metu peržiūri amerikiečių karių buvimo Europoje apimtis. Vilnius siekia, kad JAV paliktų Lietuvoje šio metu rotuojamus maždaug tūkstantį karių.

Amerikiečių kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014-ųjų pavasario, o nuo 2019-ųjų šalyje dislokuojami sunkieji batalionai.

Vokietija žada Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti kelių tūkstančių karių brigadą.

Iš viso šalyje yra devyni poligonai.

BNS rašė, kad naujoji Vyriausybė formuojama atsistatydinus socialdemokratui Gintautui Paluckui.

Antradienį Seimas pritarė I. Ruginienės skyrimui į ministro pirmininko pareigas.

Kartu pasikeitė ir valdančiosios daugumos sudėtis. Naują koaliciją sudarė socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, ji turės 82 balsus Seime.