„Trumpuoju laikotarpiu Ukraina nepajus to stabdymo pasekmių, bet vidutiniu laikotarpiu – nuo keturių iki šešių mėnesių – Europa turės padidinti savo pastangas ir paramą Ukrainai“, – žurnalistams antradienį sakė ministras pirmininkas.
Pasak jo, Lietuvai šis sprendimas nesiunčia „jokių signalų“.
„Ne, Lietuvai kol kas nereikėtų daryti kažkokių išvadų ir susilaikyti nuo kategoriškų pareiškimų, nes, kaip yra sakoma, ilgas liežuvis – priešo draugas, tai Rusija tikrai džiaugiasi kiekvienu kandžiu ar neišlaikytu pareiškimu JAV atžvilgiu“, – kalbėjo premjeras.
Apie Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą stabdyti paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai pranešta pirmadienio naktį.
Taip JAV administracija didina spaudimą Kyjivui sėsti prie taikos derybų stalo su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus kelioms dienoms po neeilinio D. Trumpo, J. D. Vance'o (Dž. D. Venso) ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po vasarį vykusių derybų Saudo Arabijoje yra užsiminęs, kad JAV pritaria sankcijų, įvestų Maskvai dėl jos puolimo Ukrainoje, sumažinimui.
Ne, Lietuvai kol kas nereikėtų daryti kažkokių išvadų ir susilaikyti nuo kategoriškų pareiškimų, nes, kaip yra sakoma, ilgas liežuvis – priešo draugas.
Tuomet Vašingtonas teigė, jog šalys taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“, skirtą JAV ir Rusijos santykių dirgikliams šalinti ir pažymėjo, kad bus sukurtas pagrindas būsimam bendradarbiavimui.
Anot premjero, tokia derybinė taktika Lietuvai gali būti nesuprantama ar svetima, tačiau privalu reaguoti „racionaliai, šalta galva“.
„Priminsiu, kad JAV nurodinėti, kaip jie turi mėginti sodinti prie stalo Ukrainą ir Rusiją, mes, matyt, nelabai galėtume, todėl savo darbą darome. Mėginame padėti ir institucine atmintimi, ir patirtimi, tai yra, ką reiškia derybos, ką reiškia pokalbiai su Rusija bei kokius pažadus yra davusi Rusija ir kaip ji jų laikėsi“, – kalbėjo premjeras.
„Jeigu vieną dieną kažkas nepasisekė nereiškia, kad pasaulis sugriuvo. Bus kita diena ir vėl mėginsime iš naujo“, – pabrėžė G. Paluckas.
Premjeras, paklaustas, ar paramos sustabdymas bei anksčiau įvesti ribojimai Ukrainai naudoti tam tikrą ginkluotę nesiunčia signalo, kad panašūs JAV ginkluotės naudojimo ribojimai galėtų būti taikomi ir Lietuvai, teigė, jog šiuo metu vykdomas ne vienas projektas gynybos industrijoje, leisiantis pasigaminti tiek amunicijos, tiek tam tikros ginkluotės rūšis, kurios „mums leis jaustis tvirčiau“.
Vilnius iš Vašingtono yra įsigijęs ginkluotės ir įrangos už maždaug 2 mlrd. eurų, o tai sudaro beveik 20 proc. visų šalies įsigijimų gynybos srityje.
Lietuva iš JAV perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, šarvuotuosius visureigius JLTV, sraigtasparnius „Black Hawk“, raketines artilerijos sistemas „Himars“, AMRAAM raketas, skirtas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS, dronus „Switchblade“.
Premjeras skeptiškai vertina idėją imtis dvišalių ar regioninių saugumo sutarčių
Premjeras sako skeptiškai vertinantis idėją Lietuvai pradėti diskusijas dėl dvišalių ar regioninių saugumo sutarčių.
„Pirmiausia, reikia suprasti, jog mes turime NATO ir vis dar NATO yra didžiausia, galingiausia gynybos jėga visame pasaulyje. Ir dabar mėginti savo pačių pastangomis ją išrankioti, išrinkti ir padaryti tik regionine jėga, matyt, nebūtų labai išmintingas žingsnis“, – žurnalistams antradienį sakė Vyriausybės vadovas.
„Visi gynybos planai, tiek regioniniai, tiek NATO formatu yra apsvarstyti, parengti ir, jeigu reikės, bus planas ir „A“, ir „B“, ir „C“, – pridūrė jis.
Karštų pareiškimų, neišlaikytų pareiškimų skatinu nedaryti.
Pradėti diskusijas šiuo klausimu paragino Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Mes turime kalbėti apie saugumo sutartis tiek dvišales, tiek regionines, būtent saugumo sutartis, kad būtų galima reaguoti valstybėms, išeinant iš kolektyvinio saugumo formatų, kurie yra seni, tvirti, bet šiandien, ar jie tikrai bus veiksmingi? Kiekvienas galime pasidaryti išvadas“, – teigė parlamento vadovas.
Jungtinėms Valstijoms perspėjus NATO sąjungininkes Europoje, kad amerikiečių karių buvimas žemyne nesitęs amžinai, ir paraginus jas skirti daugiau lėšų gynybai, kilo diskusijos dėl galimo regioninio Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos aljanso.
G. Paluckas teigė, jog nereikėtų skubėti su išvada, kad JAV yra nepatikimas partneris po kalbų apie galimą karių išvedimą iš Europos ir Vašingtono sprendimo stabdyti paramą Kyjivui.
„Šiandien mes diskutuojame ir Europoje, ir JAV, ir mūsų transatlantinėje bendrijoje apie tai, kaip sustabdyti karą Ukrainoje ir ši diskusija nėra paprasta, jeigu būtume sugebėję rasti paprastus sprendimus, matyt, karas būtų pasibaigęs“, – kalbėjo premjeras.
„Karštų pareiškimų, neišlaikytų pareiškimų skatinu nedaryti“, – pridūrė jis.
G. Palucko teigimu, šiuo metu jau yra susiformavęs politinis regioninis darinys – Šiaurės, Baltijos šalys, Lenkija ir Vokietija.
„(Darinys – BNS) turi stiprią politinę valią dėl įvykių Ukrainoje ir ta valia yra transliuojama tiek pačioje Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose. Tai yra teisingas politinis diplomatinis darinys“, – kalbėjo premjeras.
„Bet jeigu mes šnekame apie gynybos instrumentą, turime kliautis NATO kolektyvinėmis pastangomis“, – sakė Vyriausybės vadovas.
