Pajūrio savivaldybės kasmet vis mažiau bylinėjasi su tarnyba, kuri tarsi prievaizdas kontroliuoja vietos politikų sprendimus. Buvo metas, kai vien Vyriausybės atstovo pasirodymas tarybos posėdyje sukeldavo nemažą įtampą. Politikai negalėjo susitaikyti, kad jų darbas kontroliuojamas.

Praeityje – įtempti santykiai

Dar prieš gerą dešimtmetį konfrontacija tarp savivaldybės administracijos ar tarybos narių su Vyriausybės atstovo tarnyba buvo didelė.

Kaip pastebi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš, tai liudija ne vienerius metus trukę teismai dėl kiemų valymo mokesčio, vietinės rinkliavos už komunalines atliekas pagal buto plotą, o ne pagal šiukšlių kiekį, bylinėtasi ir dėl statybų regioniniame parke, dėl pajūrio stovyklaviečių privatizavimo.

Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje pralaimėjo visas šias rezonancines bylas. Kodėl esą to klausti reikėtų Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų.

Teigiama, kad jie vienaip konsultavo Vyriausybės atstovus, kitaip sprendė tas bylas.

Šiandien tokio pobūdžio viešojo intereso gynimo bylų tarp Vyriausybės atstovo tarnybos ir savivaldybių nebeliko.

Situacija keičiasi

Šių metų liepą kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyboje baigsianti D.Kerekeš tikina, jog darbas su buvusių apskrities savivaldybių tarybų politikais vyko gana sklandžiai.

Kreiptis į teismus nereikėjo taip dažnai, kaip ankstesniais metais.

Tačiau teikimų ir reikalavimų skaičius ne itin sumažėjo, kalbant apie visos apskrities savivaldybes.

"Per visą kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyba visoms septynioms Klaipėdos apskrities savivaldybėms teikimų ir reikalavimų pateikė 705, o teismuose su tarybomis bylinėjomės tik 5 bylose. Pavyzdžiui, 2007–2010 m. kadencijos taryboms teikimų ir reikalavimų buvo pateikta 753, o bylų – 20. Gerai yra tai, kad teismų sumažėjo", – pasidžiaugė D.Kerekeš.

Praėjusią kadenciją Vyriausybės atstovo tarnybos juodajame sąraše lyderis buvo Neringos savivaldybės taryba, Palanga ir Klaipėdos rajonas. 2007–2010 m. kadencijoje pirmavo Klaipėdos miestas, Palanga ir Klaipėdos rajonas.

"Vertinant teikimų ir reikalavimų turinį, jie buvo rašomi dėl to, kad savivaldybės nespėja pakeisti savo teisės aktų pagal pasikeitusius įstatymus, Vyriausybės nutarimus. Jei per 2–3 mėnesius jie nesusitvarko, nereaguoja į tas permainas, tada rašome teikimą ar reikalavimą, ragindami pakeisti taisykles ar tvarkos aprašą", – teigė D.Kerekeš.

Esą kuo mažesnė savivaldybė, kuo mažiau ten dirba darbuotojų, tuo vangiau jie spėja reaguoti į įstatymų permainas, tačiau teismų su Neringos savivaldybe Vyriausybės atstovo tarnyba praėjusią kadenciją neturėjo.

"Ačiū, kad rūkote"

Pasak D.Kerekeš, kai savivaldybė nereaguoja į Vyriausybės atstovo tarnybos teikimą, ji yra priversta kreiptis į teismą.

"Jeigu matome, kad tarybos sprendimas ar direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymus, mes juos paraginame pakoreguoti tuos dokumentus. Kai nesulaukiame jokios reakcijos, kreipiamės į teismą", – kalbėjo D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovo tarnyba 2011–2014 m. savivaldybių tarybų kadencijoje daugiausia bylų, tai yra tris iš penkių, turėjo su Klaipėdos miesto savivaldybe, bet, palyginti su 2007–2010-aisiais, tokių teismų buvo žymiai daugiau.

"Bylinėjomės, nes Klaipėdos miestas nenorėjo kompensuoti važiavimo profesinių mokymo įstaigų mokiniams. Dar viena įdomi byla buvo, kai uostamiesčio savivaldybė uždraudė nepilnamečiams rūkyti viešose vietose, bet kadangi jau buvo tesiminė praktika su Vilniumi, kai buvo pasisakyta, kad savivaldybė gali nustatyti tik vietas, bet ne asmenų grupes, kurioms draudžiama rūkyti, tai reikėjo šį draudimą atšaukti", – pasakojo D.Kerekeš.

Savivaldybė daro išlygų

Taip pat Vyriausybės atstovo tarnyba į teismą kreipėsi dėl norminio akto ištyrimo teisėtumo, ar Klaipėdos savivaldybė teisingai elgėsi, diskriminuodama kitų savivaldybių teritorijose gyvenančius mokinius ir neleisdama jų priimti į uostamiesčio ugdymo įstaigas.

Tačiau esą šiuo atveju Klaipėdos savivaldybė nebelaukė, kol teismas išnagrinės bylą, ir patys šį nutarimą atšaukė. Analogiška situacija jau buvo susiklosčiusi ir Šiauliuose.

"Praėjusios tarybos kadenciją teisme teko bylinėtis ir su Klaipėdos rajono savivaldybe. Pagal įstatymą, jei taryboje pasiskelbia opozicija, tai komitetai turi būti sudaromi laikantis daugumos ir mažumos proporcingumo principu. Ten į kai kuriuos komitetus nebuvo įtraukti opozicijos atstovai. Valdančioji dauguma situacijos geranoriškai koreguoti nepanoro, pageidavo, kad viską paaiškintų teismas", – prisiminė D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovo tarnyba Klaipėdos apskrityje praėjusią tarybų kadenciją bylinėjosi ir su Palanga.

Į teismą kreiptasi dėl vietinės rinkliavos už atliekas norminio akto teisėtumo, nes suabejota, ar vietinės rinkliavos nuostatose užtikrinamas proporcingumo principas.

"Lietuvoje jau buvo atsiradusi teisminė praktika šiuo klausimu. Tad Palangos savivaldybė, reaguodama į tai, pakoregavo savo nuostatus. Jau tapo galima deklaruoti laikotarpį, kai asmuo nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, ir už tą laiką nebereikėjo mokėti už atliekų tvarkymą", – pabrėžė D.Kerekeš.

Praėjusią savivaldybių tarybų kadenciją Vyriausybės atstovo tarnyba nepralaimėjo nė vieno teismo.

Politikas prieš Vyriausybę

Praėjusią kadenciją buvo vienas atvejis, kai atsakovu teisme tapo Vyriausybės atstovo tarnyba. Klaipėdos rajono tarybos narys padavė ją į teismą ir prašė išnagrinėti, ar teisėtai buvo paskirtas Etikos komisijos pirmininkas.

Pasak D.Kerekeš, pradžioje Vyriausybės atstovo tarnyba pažeidimų dėl keliamos politiko pretenzijos neaptiko, bet tarybos nariui pasirodė, kad viskas yra ne taip, todėl kreipėsi į teismą.

Teismas pasisakė, jog sprendimas buvo išnagrinėtas teisėtai ir pažeidimų nebuvo. Situacija išskirtinė tuo, kad opozicija taryboje pasiskelbė kelios frakcijos. Ir tos dvi opozicijos tarpusavyje nesutarė.

"Pagal įstatymą Etikos komisijos pirmininką siūlo opozicija. O tos dvi frakcijos dėl kandidato nesusitarė. Tada meras teikė tarybai abi kandidatūras, ir taryba pasirinko mažesniosios opozicijos kandidatą. Didesnioji opozicija liko nepatenkinta, bet teismas pasisakė, kad jokių pažeidimų nebuvo", – teigė D.Kerekeš.

Algos dalį skyrė neteisėtai

D.Kerekeš Vyriausybės atstovo tarnyboje dirba jau 16 metų, o per pastaruosius beveik ketverius metus savivaldybių darbe daug kas pasikeitė.

"Prisiminus pačią pradžią, kai tarnyboje dirbo vos du darbuotojai, o savivaldybių yra septynios, tai buvo toks metas, kai fiziškai buvo neįmanoma visko sužiūrėti. Pradžioje ir savivaldybės priešinosi mūsų tarnybai, esą kokia čia gali būti kontrolė, savivaldai nereikia prižiūrėtojų, jų ir taip yra labai daug. Tvyrojo šiokia tokia konfrontacija. Tada vyko nemažai teismų. Tačiau žiūrint iš laiko perspektyvos jie buvo naudingi abiem pusėms", – mano D.Kerekeš.

Esą per tuos teismus paaiškėjo ir Vyriausybės atstovo įgaliojimų ribos. Teismai išaiškino, kur yra riba tarp bendrosios ir specialiosios savivaldybių priežiūros.

"Po tokių teismų sprendimų tapo aišku, kad detaliųjų planų, statybos leidimų ar viešųjų pirkimų konkursų klausimais Vyriausybės atstovams gilintis nebereikia, tuo užsiima specialios institucijos. Jei šios funkcijos nebūtų išskirstytos, teismų su savivaldybėmis būtų žymiai daugiau", – tikino D.Kerekeš.

Pasak Vyriausybės atstovo, sunkiausia rašyti tuos teikimus, kurie gali sukelti pasekmių konkrečiam žmogui.

"Buvo situacija Šilutės rajone, kai Sveikatos priežiūros įstaigos vadovui savivaldybės taryba skyrė kintamąją atlyginimo dalį. Pasirodo, praeitų metų finansiniai rezultatai buvo neigiami ir jam to atlyginimo kintamosios dalies skirti negalėjo, nors faktinės aplinkybės iš dalies buvo pateisinamos. Tuo atveju pasirašyti teikimą buvo nelengva, bet mūsų tarnyba prižiūri teisėtumą, ne – teisingumą", – pabrėžė D.Kerekeš.

Dabar su Vyriausybės atstovo tarnyba savivaldybės prieš rengdamos tarybos sprendimus iš anksto konsultuojasi, jei kyla kokių nors klausimų.