Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI), viena svarbiausių ekspertų grupių, akcentavo Europos silpnąsias vietas didelio intensyvumo konflikto su Rusija atveju, kurį autoriai apibūdina kaip „ilgalaikę grėsmę“.

Ataskaitoje „Europa ir Rusija: galios pusiausvyros apžvalga“ teigiama, kad Europai reikia parodyti politinę valią ir „nuoseklią gynybos ekonomikos strategiją“.

„Mums reikia (...) nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – naujienų agentūrai AFP sakė IFRI direktorius Thomas Gomart'as (Tomas Gomaras), atkreipdamas dėmesį į „lemiamus karinius trūkumus“.

„Europos šalys turi reikiamą potencialą, t. y. ekonominius išteklius, karinius pajėgumus ir technologines žinias, kad iki 2030-ųjų galėtų pasipriešinti Rusijai, su sąlyga – ir tai, žinoma, svarbiausia, – kad jos parodys politinę valią“, – pridūrė jis.

Nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas 2022-ųjų vasarį įsakė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos Sąjungos (ES) šalys padidino karines išlaidas dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Nors Europa turi pranašumą prieš Rusiją kosmoso ir jūrų srityse, jos sausumos pajėgos kenčia nuo „kritinio gylio ir šaudmenų atsargų trūkumo“, teigiama ataskaitoje, taip pat atkreipiant dėmesį į Maskvos patirtį mobilizuojant karius per beveik ketverius metus trunkančią invaziją į Ukrainą.

„Atsižvelgiant į politinį susiskaldymą ir rimtas pasirengimo problemas, yra priežasčių abejoti daugelio Europos karių politiniu, strateginiu ir operaciniu prieinamumu konfrontacijos atveju“, – sakoma ataskaitoje.

„2025 metų duomenimis, 20 iš 30 Europos NATO ar ES narių turėjo profesionalias sausumos pajėgas, kuriose buvo mažiau nei 15 tūkst. karių“, – teigiama tyrime, parengtame kartu su Europos analitinių centrų direktorių valdymo komitetu.

„Išskyrus kelias priešakinėse linijose esančias valstybes, kurios galėtų mobilizuoti rezervistus ir nacionalinę gvardiją savo teritorijoje, kitos negalėtų sugeneruoti daugiau nei poros batalionų, kuriuos būtų galima išsiųsti“, – priduriama jame.

Didžioji dalis didelių dalinių priklausytų „galbūt šešioms šalims“, įskaitant Prancūziją, Jungtinę Karalystę (JK)  ir Vokietiją.

Europai taip pat sunku padidėjusias karines išlaidas paversti „apčiuopiamu pramonės augimu“, teigiama ataskaitoje, kurioje kaip pavyzdys pateikiamas raketų sektorius.

Vidutinis metinis užsakymų skaičius Europos gynybos įmonėms paprastai siekia kelis šimtus puolamųjų ginklų ir kelis tūkstančius oro ir raketų gynybos perėmėjų, teigiama pranešime.

„Tokie užsakymai piešia niūrų vaizdą apie Europos raketų gamybos pajėgumus“, – priduriama ataskaitoje.

„Tai gerokai prasčiau nei to reikėtų karinei konfrontacijai su Rusijai“, – teigiama joje.