Stengiantis sumažinti skurdą, kiekvienai šaliai labai svarbu siekti, kad kuo didesnis procentas jos gyventojų būtų išsilavinę. Lietuva šiuo atžvilgiu gali didžiuotis padėjusi Afganistanui suteikdama galimybę keliems tūkstančiams vaikų gauti pradinį išsilavinimą. Ir tai – tik vienas epizodas iš ilgametės Lietuvos paramos šiai šaliai.

Bendradarbiaujama virš dešimtmečio

Nuo 2005-ųjų aštuonerius metus Lietuva Afganistane vadovavo provincijos atkūrimo grupei Čagčarane, Afganistano Goro provincijos sostinėje. Šios misijos tikslas buvo didinti saugumą šalyje ir tuo pačiu regione, stiprinti demokratiją ir šalies nepriklausomybę. Lietuva kartu su tarptautine bendruomene rėmė Afganistano valdžios siekį stabilizuoti padėtį šalyje, stiprinti administracinius gebėjimus, savarankiškumą ir mažinti skurdą. 

Pastaruoju aspektu veikla vykdyta visus metus, bet nenutrūko ir užbaigus misiją.

2013 m. rudenį Lietuva baigė savo veiklą Afganistano Goro provincijoje ir, kaip buvo rašoma Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pranešime, perdavė Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklą Afganistano Vyriausybei. Baigus grupės veiklą, Lietuvos karių skaičius Afganistane sumažėjo, ir dabar šalyje dislokuota apie 20 Lietuvos karių. 

Tačiau Lietuvos veikla siekiant teigiamų pokyčių Afganistane neapsiriboja parama kariniais elementais. Būdama tarptautinė donorė nuo 2004 m., per Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą Lietuva Afganistanui padeda jau nuo 2005-ųjų. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, dar 2007 m. Lietuva patrigubino vystomojo bendradarbiavimo pagalbos Afganistanui biudžetą. Pagrindiniu Lietuvos įsipareigojimu Afganistane įvardytas siekis stiprinti saugumą ir bendradarbiavimą su Afganistano valdžia ir pilietine visuomene.

Perdavė daugiau atsakomybės

Atsižvelgus į laikmetį (2013 m. prasidėjusį atsakomybės perdavimo Afganistano valdžiai ir tarptautinių saugumo pajėgų mažinimo –tranzicijos – procesą) ir į tai, kad pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo uždavinys buvo sudaryti sąlygas vietos valdžiai veikti savarankiškai ir didinti jos administracinius ir institucinius gebėjimus, planuojant paramos teikimą Afganistanui didžiausias dėmesys buvo skiriamas geram valdymui per vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimą, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypač kaimo plėtrai, bendruomenių atsparumui krizėms, kylančioms dėl stichinių nelaimių, didinti.

Kaip teigė užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, Lietuvos pastangos dalytis patirtimi ir padėti pokyčių siekiančioms visuomenėms yra labai svarios. Pasak viceministro, žinių ir patirties perdavimas yra labai svarbus vystomojo bendradarbiavimo instrumentas. "Lietuvos pastangos dalytis savo patirtimi su Rytų partnerystės, Pietryčių Europos valstybėmis ir Afganistanu aiškiai parodė, kaip valstybės, turinčios ribotus finansinius resursus, gali svariai prisidėti prie pokyčių siekiant darnaus kitų šalių vystymosi", - apie Lietuvos indėlį į tarptautinės paramos programą yra sakęs N.Germanas.

Praėjusių metų spalį išrinktas Europos Parlamento (EP) delegacijos ryšiams su Afganistanu vadovu Petras Auštrevičius sakė, jog ES išlieka viena didžiausių finansinės paramos teikėjų Afganistanui ir yra labai svarbu, kad prie šalies vairo stojus prezidentui Ashrafui Ghani, ES skiriamos investicijos būtų panaudojamos tinkamai.

Kaip savo tinklaraštyje rašė P.Auštrevičius, Afganistanas žengia į visiškai naują etapą, kurį žymi iš esmės pasikeitęs NATO misijos pobūdis. "Savo ruožtu ES lieka svarbiu Afganistano finansiniu donoru. Ligšiolinės investicijos į saugumą, infrastruktūros ir institucijų stiprinimą Afganistane yra pamatai, ant kurių afganistaniečiai turi kurti stabilesnį gyvenimą. Nei ES, nei kiti sąjungininkai to savaime neužtikrins – šiandien daugiau atsakomybės tenka pačiam Afganistanui, šios šalies žmonės turi tapti pilnaverčiais savo valstybės šeimininkais", – pabrėžė EP narys.

Europarlamentaro teigimu, Afganistano saugumą lems ir tai, kaip sėkmingai Afganistanui pavyks užtikrinti stabilesnius prekybos santykius su kaimyninėmis valstybėmis. „Talibano sutramdymas yra viena, tačiau ilgalaikiam saugumui reikia naujų darbo vietų, stabilios ir legalios prekybos“, – rašė europarlamentaras P.Auštrevičius.

Nuo pradinio išsilavinimo iki sveikatos apsaugos

Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai lėšomis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kuri ir koordinuoja vystomojo bendradarbiavimo politikos vykdymą, 2006-2015 m. Afganistane finansavo 229 projektų įgyvendinimą už daugiau nei 5,2 mln. eurų.

Visų projektų išvardyti vienoje publikacijoje būtų neįmanoma, tačiau svarbiausius pasiekimus pastebėti nesunku. 

Nuo 2006-ųjų į vystomąjį bendradarbiavimą su Afganistanu įsitraukė Lietuvos valstybinės institucijos, žemės ūkio, veterinarijos ekspertai, architektai, inžinieriai, akademinė bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos. 

Lietuvos URM pateikiamais duomenimis, Lietuvos lėšomis Goro provincijoje įrengtos trys mažosios vandens elektrinės daugiau nei 500 namų ūkių suteikė galimybę kasdien naudotis elektra, pastatytos 22 mokyklos, provincijos prokuratūra, renovuotas Goro provincijos apeliacinis teismas, kartu su JAV įsteigtame Valstybės tarnautojų rengimo centre administracinių gebėjimų apmokyti daugiau nei 800 specialistų.

Lietuvos pastangomis šioje šalyje Goro provincijos sostinėje atidarytas naujas Čagčarano vaikų centras, kuriame gyvena apie 200 našlaičių. Afganistane Lietuva padėjo gauti pradinį išsilavinimą beveik 4,5 tūkst. vaikų, nuo 2008 m. remia pirmąją Goro provincijoje viešąją biblioteką ir kompiuterių klasę.

2008-2012 m. Lietuva rėmė Čagčarano ligoninės rekonstrukcijos darbus, o Lietuvos gydytojos rengė mokymus Čagčarano ligoninės personalui bei konsultavo ir teikė medicininę pagalbą vietos moterims ir vaikams. URM vystomojo bendradarbiavimo programos lėšomis Lietuvoje organizuoti Goro provincijos gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursai,

URM vardija ir įvairią kitą pagalbą Afganistanui, ypač dalijantis ekspertų patirtimi, tiriant ir apsaugant kultūros paveldą, ilgalaikiai aprūpinant gyventojus geriamuoju vandeniu, padedant ūkiams, gerinant gatvių infrastruktūrą ir daugybę kitų.

Bendradarbiavimas tęsiamas

Lietuva dalijasi su kitų šalių institucijomis specialistų patirtimi. 2014-2015 m. viešoji įstaiga "Baltijos agroverslo institutas" vykdė projektą, kurio tikslas buvo stiprinti Afganistano, Tadžikistano, Pakistano ir Kirgizijos institucinius gebėjimus vykdyti kenksmingų medžiagų liekanų gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose kontrolę. Projektui įgyvendinti per abu metus skirta 49 240 eurų (170 tūkst. litų).

Vykdant šį projektą, šalių institucijų atstovai Lietuvoje susipažino su Lietuvoje veikiančia maisto ir pašarų kontrolės sistema, kartu su Lietuvos ekspertais aptarė šalių teisinės bazės suderinamumo su ES teise ir tarptautiniais reikalavimais klausimus. Svečiams pristatytos Lietuvoje taikomos kenksmingų medžiagų likučių kontrolės procedūros, dalyviai apmokyti planuoti kasmetinį šios kontrolės vykdymą ir atlikti ūkio subjektų priežiūrą. Lietuvos ekspertai pristatė ES skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF), kaip šalių tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdį siekiant užtikrinti maisto saugumą visose ES šalyse. Delegacija lankėsi ir patirties sėmėsi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Panevėžio teritorinėje tarnyboje, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, bendrovėse "Pieno žvaigždės", "Arvi kalakutai" ir "ARVI cukrus", kur praktiškai susipažino su ūkio subjektų savikontrolės sistemomis.