Naujoji KT pirmininkė: per didelis politikų palankumas teisėjui gali tapti problema

Naujoji Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė prof. dr. Danutė Jočienė įsitikinusi, kad nedidelis Seimo narių balsų skaičius už jos kandidatūrą nemenkins KT prestižo, o bus priešingai.

D.Jočienė, beveik prieš mėnesį, birželio 18-ąją, pradėjusi eiti KT pirmininkės pareigas, iš karto įėjo į šios institucijos istoriją ne tik kaip pirmoji moteris šiame poste, bet ir kaip vadovausianti trumpiausią kadenciją – vos metus ir devynis mėnesius.

Bet nuo 2014-ųjų KT, 2004–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėja, Mykolo Romerio universiteto profesorė, socialinių mokslų teisės krypties daktarė interviu "Kauno dienai" pabrėžė, kad ne kadencijos trukmė lemia tam tikros pozicijos svarbumą, o tai, kas per tą laiką padaryta. Ji visų pirma sieks didinti KT kolegialumą, bet neatmeta galimybės, kad ir būdama KT pirmininke pareikš atskirąją nuomonę, taip pat išgyvendinti atvejus, kai bylos ištraukiamos iš sąrašo nagrinėti be eilės.

Politinio spaudimo nebijo

– Ar jūsų nenustebino, kad Seime jums pakako balsų? Juk valdančiosios frakcijos reiškė abejonių dėl jūsų kandidatūros, o palaikymo sulaukėte iš dėl teisinių dalykų ne kartą kritikuotos "valstietės" Agnės Širinskienės. Už jus balsavo vos 66, prieš  – 40 Seimo narių. Palyginkime: skiriant Dainių Žalimą – už 85, prieš 10. Ar tokiu nedideliu pritarimu patvirtinta jūsų kandidatūra nemenkins KT autoriteto ir nutarimų svarbos?

– Priešingai. Teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, o jei politikai pradeda teigiamai vertinti vieną ar kitą teisėją arba ypač aiškiai reiškia palaikymą kurio nors teismo pirmininkui, atsiranda problema, nes tai automatiškai iškelia klausimą dėl teismo nepriklausomumo principo.

Batalijos Seime dėl mano kandidatūros, manau, yra normalios politinės kultūros išdava. Tačiau pasigedau mano profesionalumo, profesinių kvalifikacijų vertinimo, o ne rėmimosi gandais ar nebūtomis istorijomis.

– Ar minėdama politikų palaikymą teismo pirmininkui turite omeny savo pirmtako atvejį?

– Neturiu omeny nieko konkretaus ir tikrai nekalbu apie savo pirmtaką. Kalbu bendrai: mano supratimu, tiek KT, tiek visi teismai yra nepriklausomi, tad politikų palaikymas nėra geras ženklas bet kuriam teismui.

– Politikų žaidimai lėmė lig šiol nebūtą situaciją, kai ankstesnio KT pirmininko D.Žalimo kadencija užsitęsė net metus ir tris mėnesius. Ar nesibaiminate savo darbe galimo politinio spaudimo, o toks, jūsų pirmtako teigimu, buvo?

– Tikrai nebijau. Teismai yra nepriklausoma institucija, vykdo teisingumą vadovaudamiesi fundamentaliu nepriklausomumo principu, o Lietuvos politikai, manau, yra tiek sąmoningi, kad gerbia šį principą.

Apie buvusį spaudimą negaliu komentuoti, nes aš, kaip KT teisėja, per septynerius darbo metus KT jokio politinio spaudimo nepatyriau.

– Beje, jūsų pirmtakas D.Žalimas aktyviau nei ankstesni KT pirmininkai reiškė savo nuomonę, ir ne tik KT nutarimų temomis. Kaip elgsitės jūs?

– Tikrai seksiu gerbiamo D.Žalimo pėdomis, kad visuomenė turi žinoti, ką daro KT. Paaiškinsime savo nutarimus ir sprendimus, bet tai turi daryti ne tik KT pirmininkas, bet ir teisėjai.

Kiek KT pirmininkas ar teisėjai gali dalyvauti kitų valdžių veikloje, jau priklauso nuo kiekvieno asmenybės. Labai gerbiu konstitucinį valdžių padalijimo principą. Manau, KT turi vykdyti konstitucinį teisingumą, tai yra jo tiesioginė funkcija. O kitos valdžios turi vykdyti joms pagal Konstituciją paskirtas funkcijas.

Pirmoji: D.Jočienė (pirmoje eilėje iš dešinės antra) 2004-aisiais tapo lig tol jauniausia EŽTT teisėja ir pirma eidama šias pareigas tapusi mama. Bet tai nesutrikdė jos karjeros, priešingai – jai net buvo patikėtos EŽTT II skyriaus pirmininko pavaduotojo pareigos. / Prof. dr. D. Jočienės asmeninio archyvo nuotr.

Bylų eiliškumas

– Kokia jūsų vizija, kaip tobulinti KT darbą?

– Tikrai nesiimsiu esminių reformų, nes turiu mažiau nei dvejus metus. Mano darbo pagrindinis principas – KT darbo kolegialumas. Tiek Konstitucijoje, tiek KT įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad KT teismas yra kolegiali institucija, todėl, mano supratimu, būtinas kolegialumas, o tai yra diskusijos, argumentai už ir prieš tiek dėl bylų nagrinėjimo, tiek kitais svarbiais KT darbo klausimais.

Kitas aspektas – tinkamas ir efektyvus bylų nagrinėjimas. Jis turi būti labai objektyvus, bylos turi būti nagrinėjamos eilės tvarka, o ne kuri ištraukiama iš sąrašo ir nagrinėjama be eilės. Turime bylų paankstinimo institutą, tačiau tam turi būti objektyvios priežastys. To ir sieksiu.

– Ar reikėtų kokių teisinės bazės pataisų, kad KT darbas būtų dar efektyvesnis?

– Manau, KT turi visas teisines galimybes tinkamai ir efektyviai dirbti. Bet, kaip parodė ir labai ilgas KT teisėjų rotacijos laikas, matyt, reikėtų tikslinti KT įstatymą dėl rotacijos reguliavimo. Dabar turime trijų mėnesių laikotarpį iki eilinės teisėjo rotacijos pabaigos, bet klausimas, ar tie trys mėnesiai turėtų būti taikomi ir kai teisėjai laiku nepaskiriami.

Dar viena nuostata – dėl KT pirmininko didelių įgaliojimų bylų priimtinumo procedūroje, kas, mano manymu, negerai. Realiai savo potvarkiu jis gali priimti bylas, jas grąžinti ar atsisakyti nagrinėti prašymus, bet, mano nuomone, galėtų būti tik labai išimtiniais atvejais, kai visiškai aiškus atsisakymo nagrinėti ar bylos grąžinimo pagrindas. Visais kitais atvejais tai turėtų būti sprendžiama kolegialiai visų KT teisėjų, tai ir praktikuojame daryti.

– Kaip žinoma, KT pirmininkas renkamas iš KT teisėjų, o jo kadencija trunka iki jo, kaip teisėjo, kadencijos pabaigos. Tačiau, Seime užstrigus KT teisėjų rotacijai, jūsų kadencijai KT pirmininko poste liko metai ir devyni mėnesiai. Ar įmanoma per tiek pasiekti žymių pokyčių?

– Mano supratimu, ne kadencijos trukmė lemia tam tikros pozicijos svarbumą, o kas per tą laiką padaryta. Turiu puikių pavyzdžių iš EŽTT, kai teismo pirmininkai buvo skiriami net mažiau nei pusantrų metų kadencijai. Tiesa, EŽTT galioja taisyklė, kad tas, į kurio vietą nepaskiriamas naujas teisėjas nuo kurios nors valstybės (o taip nutinka, pavyzdžiui, Ukrainos teisėjas yra papildomai dirbęs net ilgiau nei dvejus metus), tą pačią dieną automatiškai netenka bet kokių turėtų administracinių pareigų, pavyzdžiui, Teismo pirmininko ar pavaduotojo, ir lieka paprastu teisėju.

– Ar jaučiatės turinti KT kolektyvo palaikymą? Juk didžiausias kliuvinys svarstant jūsų kandidatūrą Seime buvo iš KT kuluarų nuleista istorija, kad diskutuojant su kolegomis jūs vienintelė iš KT teisėjų nepalaikėte D.Žalimo iniciatyvos dėl sankcijų Rusijos KT, šiam palaiminus Krymo aneksiją?

– Toks klausimas net nebuvo oficialiai sprendžiamas KT, todėl negalėjau nei palaikyti, nei nepalaikyti to, kas nebuvo svarstoma. Jei kas vyko neoficialiai, aš nedalyvavau.

Mano principas – su kiekvienu žmogumi bendrauti tiesiogiai gerbiant jį, jo orumą, kvalifikaciją ir reikalaujant iš jo tinkamai profesionaliai atlikti pareigas. Manau, šia prasme esu tikrai labai gerbiama tiek teisėjų, tiek KT teisininkų, su kuriais per septynerius metus KT teko nemažai dirbti.

Atskiroji nuomonė

– Esate viena iš dažniausiai atskirąją nuomonę skelbiančių KT teisėjų. Ar tokia teise naudositės ir būdama KT pirmininke? Būtų keistoka.

– Aš šį klausimą suprantu visai kitaip. Atskirąsias nuomones vertinu labai teigiamai, manau, tai ir teisėjo kvalifikacijos, brandos, drąsos požymis. Būdama KT pirmininke dėsiu visas pastangas, kad pasiektume bendrą rezultatą, nes KT – kolegiali institucija. Bet neatmetu galimybės, kad, jei kolegos griežtai nepritars mano pozicijai, pareikšiu atskirąją nuomonę.

– Atskirąją nuomonę skelbėte ir dėl tokių rezonansinių klausimų kaip tiesioginiai merų rinkimai ar kratų galimybė teisėjų namuose. Vadinasi, manėte, kad KT priima neteisingą sprendimą?

– Atskirosiose nuomonėse ginčijasi argumentai, t.y., kokiais argumentais remiantis KT priėmė vieną ar kitą poziciją. Todėl nesutarimas atskirais klausimais yra tikrai normalus pliuralistinės visuomenės bruožas. Beje, jei nebūna atskirosios nuomonės, tai nereiškia, kad visi palaiko KT nutarimą. Bet jie skelbiami ir pasirašomi visų KT teisėjų parašais, yra galutiniai ir visiems privalomi, todėl bet kokiu atveju gerbiu ir visada gerbsiu KT baigiamąjį aktą,

– Dėl tiesioginių merų rinkimų manėte, kad esama tvarka neprieštarauja Konstitucijai?

– Taip, ir tai argumentavau atskirojoje nuomonėje. Bet KT nutarė, kad reikia Konstitucijos pataisos, ir aš tikrai gerbiu galutinį baigiamąjį KT aktą šiuo klausimu.

Individualūs skundai

– Būdama EŽTT teisėja taip pat nevengėte skelbti atskirąją nuomonę?

– Taip, tik gal ne taip dažnai. Noriu pabrėžti, kad ten atskirosios nuomonės vertinamos teigiamai. Bet, kaip mane gerai išmokė darbas EŽTT, ginčijasi argumentai, o išeini iš posėdžio salės, ir diskusijos baigtos, nes jos lieka už uždarų durų.

– Ar tebesilaikote EŽTT išsakytos nuomonės dėl religinių simbolių mokyklose?

– Šioje byloje nepareiškiau atskirosios nuomonės. Tai buvo demokratinės tolerancijos klausimas: ar kitų religijų vaikams, besimokantiems klasėje, kurioje kabo kryžius, nekelia neigiamų išgyvenimų matant kitos religijos simbolius, kai jų religijos simbolių nėra. Jei Europa yra demokratinė ir pliuralistinė, turime gerbti ne tik savo religiją ir įsitikinimus, bet ir kitų. Šis klausimas buvo svarstomas EŽTT II sekcijoje, ir sprendimas priimtas vienbalsiai. Tačiau jis perduotas EŽTT didžiajai kolegijai, ir ši balsų dauguma pakeitė sekcijos poziciją, kas yra normalu nagrinėjant bylas EŽTT.

– Ar yra panašumų tarp EŽTT ir prieš beveik dvejus metus Lietuvoje įteisintos galimybės kreiptis į KT su individualiu skundu? Ar šis teisinis institutas veikia efektyviai?

– Sistema savotiškai panaši, nes kiekvienam individui suteikta galimybė tiesiogiai kreiptis į EŽTT prieš savo valstybę arba į Lietuvos KT dėl konstitucinių teisių pažeidimų. Panašūs skundų priimtinumo kriterijai – pavyzdžiui, reikalaujama būti išnaudojus visas teisines gynybos priemones.

KT turėtų siekti, kad individualus skundas taptų efektyvia teisinės gynybos priemone konvencijos prasme, t.y. kad žmonės po Aukščiausiojo Teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dar turėtų kreiptis į KT iki norėdami pateikti skundą EŽTT. Kol kas šia prasme tai nelaikoma efektyvia priemone.

Bylų nagrinėjimas turi būti labai objektyvus, jos turi būti nagrinėjamos eilės tvarka, o ne kuri ištraukiama iš sąrašo ir nagrinėjama be eilės.

Ginčų – daug

– Kokie artimiausi KT nutarimai?

– Artimiausias – dėl tarnybos laiko įskaitymo į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos stažą. Rudenį grįšime prie religijos klausimo – bylos dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai. Kaip žinote, dėl "Romuvos" priimtas ir EŽTT sprendimas. Taip pat laukia bylos dėl advokato būtinybės kasacijos procese, dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo – ar jie gali būti atleidžiami tik apkaltos būdu ar ir dėl teisėjo vardo pažeminimo.

– Eilėje ir dvi bylos dėl sprendimų, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu. Ar nėra pagrindo paankstinti jų nagrinėjimą? Juk kai verdiktas užtrunka, kartais praranda aktualumą.

– Dėl vienos COVID-19 priemonių bylos nagrinėjimo paankstinimo buvo kreipimasis iš Seimo, bet atsisakėme tai daryti. KT reglamente aiškiai parašyta, kada byla gali būti paankstinta, – kai kyla neišvengiama žala tam tikriems žmonių interesams, sveikatai, gyvybei ir pan. Šis atvejis tikrai ne toks.

– Visuomenę skaldo nuomonių skirtumai dėl tos pačios lyties partnerystės įteisinimo. KT 2019 m. byloje, susijusioje su šiuo klausimu, aiškiai į jį neatsakė. Kaip tos pačios lyties asmenų partnerystė dera su konstitucine šeimos sąvoka?

– Seime yra įvairių iniciatyvų dėl partnerystės įstatymo. Bet negalėčiau vertinti, kokios galėtų ar turėtų būti nuostatos, nes, jei įstatymas bus priimtas, jis galėtų tapti konstitucinės kontrolės objektu, tad jei išsakyčiau vienokią ar kitokią nuomonę, negalėčiau dalyvauti svarstant bylą.

Bet, mano supratimu, nereikėtų painioti dviejų konstitucinių institutų – šeimos ir santuokos. Santuoka – labai aiškiai Konstitucijoje įtvirtinta sąvoka kaip laisva valia vyro ir moters sudaromas susitarimas. Šeimos konstitucinis institutas suprantamas plačiau, kas yra ir 2019 m. KT nutarime: jis apima ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties atstovus, taip pat ir išsiskyrusių mamos ar tėčio santykius su savo vaikais, senelių santykius su anūkais ir pan. – visas europines šeimos sampratas ir tendencijas.

– Politikai ginčijasi, kas turi teisę atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje. Taigi pagal Konstituciją – kas?

– Nenorėčiau atsakyti į šį klausimą, nes šiuo metu Seime yra iniciatyvos dėl jo teisinio reguliavimo įteisinimo, tai taip pat galėtų tapti konstitucinės kontrolės objektu.

– Bet ar Konstitucijoje yra aiškios sąvokos, kas yra Lietuvos vadovas?

– Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad valstybės vadovas yra prezidentas. Bet turime ir kitą nuostatą, kad prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Čia ir susiduria dvi konstitucinės sąvokos, o KT nešaiškinęs, kas yra užsienio politika. Bet, manau, KT turės galimybę tai padaryti ateityje.

– Visas sąrašas KT nutarimų neįgyvendinti, net ir tokie rezonansiniai kaip dėl referendumo – nuo liepos tauta liko be šios konstitucinės teisės. Ko ketinate imtis, kad toks sąrašas bent trumpėtų?

– Kaip minėjau, labai gerbiu valdžių padalijimo principą. Seimo prerogatyva priimti įstatymus, taip pat ir konstitucinius. Vis dėlto KT nutarimus dėl referendumo Seimas turi įgyvendinti.

– Dešimt metų neįgyvendintas ir EŽTT verdiktas dėl Rolando Pakso. Ar ir Europos teismas neturi galių?

–- EŽTT nevykdo savo priimtų sprendimų priežiūros, tai atlieka Europos Tarybos (ET) ministrų komitetas. R.Pakso bylos priežiūra yra vadinamojoje karštųjų bylų priežiūros procedūroje, kur vykdoma ypatinga priežiūra, – Lietuva vis raginama vykdyti sprendimą dėl R.Pakso ir daryti konstitucinius pakeitimus, tai yra pasakęs ir Lietuvos KT. Lietuva privalo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, kylančius pagal tiek ratifikuotas, tiek neratifikuotas tarptautines sutartis. Vienareikšmiškai turime įvykdyti EŽTT sprendimą, kad ir kiek laiko tai užtruktų.

Beje, valstybėms gali būti taikomos teisinės sankcijos, pati griežčiausia – valstybės pašalinimas iš ET. Bet yra daug sprendimų, kurie nevykdomi metų metais.

EŽTT – pirma mama

– Į EŽTT istoriją įėjote kaip jauniausia teisėja, dabar – pirma Lietuvos KT pirmininkė moteris. Įrodėte, kad moteris ir dar turinti šeimą gali daryti karjerą. Vis dėlto, ar stereotipai dėl lyties vis dar varžo moterų karjerą?

– Juokaudama pasakysiu, kad esu ne tik jauniausia Strasbūro teismo teisėja, bet ir jauniausia pensininkė. Turiu EŽTT teisėjo pažymėjimą, kur įrašyta, kad esu teisėja, išėjusi į pensiją. Maža to, EŽTT istorijoje nuo pat jo įsteigimo 1959 m. mano atvejis buvo pirmas, kai teisėja laukėsi kūdikio. Duktė gimė rugpjūtį, o EŽTT dirbau iki liepos 12 d. Tik man pagimdžius buvo pakeisti EŽTT dokumentai ir numatytos teisėjoms atostogos tiek prieš gimdymą, tiek tris mėnesius po jo. Anksčiau niekas negalėjo net patikėti, kad į EŽTT gali būti paskirtos teisėjos, dar galinčios gimdyti vaikus. Dabar tai normali situacija.

O dėl stereotipų – manau, moterims Lietuvoje žymiai sunkiau nei vyrams daryti karjerą. Po skyrimo KT pirmininke procedūros mano draugai klausė, kaip visa tai atlaikiau. Reikia būti labai stipriai.

Esu moteris, užauginusi du vaikus ir padariusi tam tikrą karjerą. Tai nelengva suderinti, bet esu labai organizuota, susirašau dienos darbus ir bandau įgyvendinti. To leidžiu sau nedaryti tik savaitgaliais.

– Ar šeimoje bus teisininkių dinastija?

– Vyresnioji studijuoja marketingą ir verslą Australijoje, yra baigusi bakalauro ir magistro studijas Prancūzijoje, mažoji, trylikametė, mokosi Vilniuje. Labai norėjau, kad vyresnioji stotų į teisę, bet neprišnekinau. Mažoji taip pat sakė nebūsianti teisininke.

– Dukroms linkėjote savo profesijos, vadinasi, ji vis dar jums patinka?

– Labai patinka. Ir kai Seime klausė, ką veiksiu po beveik dvejų metų, kai baigsis KT pirmininkės kadencija, sakiau, kad nežinau, nes nieko kito nemoku, tik bylas nagrinėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ŽALIMAS visus 8 metus ATVIRAI m e n k i n o

ŽALIMAS visus 8 metus ATVIRAI  m e n k i n o portretas
KT p r e s t i ž ą-- kurdamas s a v a n a u d i š k ą sprendimų priėmimą - konservatorių gaujos ir OŽIO paslėptų k g e b i s t ų naudai, juk n e p a s l a p t i s jog KT s u d ė t y j e yra teisėjų, kurie atstovauja KGB-tus , nes k g e b i s t a m s iki ŠIOLEI sąmoningai nepravesta LIUSTRACIJA--a p r i b o j a n t pilietines teises dirbti VALSTYBĖS institucijose, todėl 30 metų, tokie teisėjai KOMPROMITUOJA Lietuvos t e i s i n g u m ą--tad JOCIENĖ,--kad nemenkinti KT p r e s t i ž o, pirmiausia a t s i k r a t y k i t e tokių teisėjų KONSTITUCINIAME teisme, jeigu i š t i k r ų j ų siekiate t i k r o TEISINGUMO Lietuvoje.

siaip tai

siaip tai portretas
siulyciau isvaikyt tuos dykaduonius arba bent uzregistruot darbo birzoj

Labai

Labai portretas
Labai puikus interviu. Labai ačiū profesorei Jočienei. Tai geriausia teisėja ir bus puiki pirmininkė.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių