Naujas Tautinių mažumų įstatymas: abejoja, kad bus priimtas

Jos teigimu, šiuo metu Seime guli mažiausiai penki šio įstatymo projektai, ir nė vienas jų toliau pateikimo stadijos nepasistūmėjo.

„Tikėtina, kad įvyks pateikimas, bus dar kartą parodytas noras kažką veikti, bet jis prisidės prie tų įstatymo projektų, kurie yra pateikti, bet guli komitetuose ir kurių komitetas nesvarsto“, – BNS sakė Seimo narė.

„Mano vertinimu, tai šiek tiek politinis gudravimas prieš rinkimus. (...) Man atrodo, kad tai grynai politinis ėjimas parodyti, jog kažką nuveikėme“, – teigė ji.

Pasak R. Tamašunienės, pasirinktas netinkamiausias laikas pateikti projektą, kadangi ši, pavasario Seimo sesija, yra paskutinė pilna sesija.

„Tikėtis, kad bus iki galo priimtas įstatymo projektas, aš nesiryžčiau, nes negirdėjau kitų valdančiosios daugumos partnerių labai konkrečios nuostatos ar ženklo, kad tai tikrai įvyks“, – tvirtino ji.

Teisingumo ministerija praėjusią savaitę pranešė pateikusi derinti naują Tautinių mažumų įstatymo projektą.

„Seimas Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją be išlygų ratifikavo dar 2000 metais. Nuo tada tarptautinės organizacijos nuolat pabrėžia, kad Lietuvoje dar trūksta išsamaus teisinio reguliavimo, skirto tautinių mažumų teisių apsaugai. Tai sukuria netikrumą dėl Lietuvos piliečių, turinčių kitokį tautinį identitetą, orumo ir pagarbos užtikrinimo“, – pranešime teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Projekte tautinei mažumai priklausantį asmenį siūloma apibrėžti kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantį Lietuvos pilietį, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.

„Taip aiškiai yra atskiriamas tautinių mažumų, kaip Lietuvos piliečių, ir kitataučių imigrantų reguliavimas“, – nurodo ministerija.

Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.

Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, mokytis savo kalba mokyklose, turėti savo žiniasklaidos priemonių, puoselėti savo kultūrą, papročius ir kalbą.

Ministerija atkreipė dėmesį, kad atliepiant geopolitinės situacijos iššūkius, įstatymo projekte numatyta, jog Tautinių bendrijų tarybos atstovais turėtų būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, ir kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.

Pasak R. Tamašunienės, šis projektas labai panašus į prieš dešimtmetį LLRA-KŠS parengtą variantą.

Mano vertinimu, tai šiek tiek politinis gudravimas prieš rinkimus.

„Kitaip sudėliojami žodžiai ir viena naujovė – siūloma papildoma taryba. Ne tik Tautinių mažumų bendrijų taryba, bet Tautinių mažumų švietimo taryba“, – teigė ji.

Parlamentarės tvirtinimu, į Tautinių mažumų įstatymą paprastai įrašomos tik deklaratyvios normos, tačiau, kaip realiai tautinių mažumų politika įgyvendinama, lemia kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, reguliuojantys konkrečias gyvenimo sritis.

„Pasigendu labai konkrečių nuostatų, kad tikrai bus išlaikoma, kad tikrai nebus daromas spaudimas, kad valstybė dės pastangas gerbti piliečius, kurie tapatina save su kita tauta, ir sudarys jiems sąlygas puoselėti savo tautinį tapatumą, bet kartu auginti ir jų pilietiškumą, bendruomeniškumą ir patriotiškumą“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Projekte, be kita ko, numatyta, jog valstybės institucijos privalėtų užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai keičiamas tautinėms mažumoms priklausančių asmenų skaičius ar kad nebūtų keičiamos rinkimų apygardos ribos, siekiant daryti poveikį tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimui.

„Čia gera nuostata, išplaukianti iš kitų teisės aktų, Venecijos komisijos normų, kad turi būti vertinama tautinė sudėtis ten, kur gyvena tautinės mažumos, ir tie pokyčiai, kaip yra šiuo metu, negali būti daromi neatsižvelgus į tautinės mažumos sudėtį. Matome, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiuo metu apygardas padalinusi Vilniaus krašte, į tai tikrai neatsižvelgė ir nepažiūrėjo į konkrečių apylinkių tautinę sudėtį“, – teigė Seimo narė.

Dėl kai kurių rinkimų „lenkiškų“ apylinkių perkėlimo į kitas rinkimų apygardas R. Tamašunienė VRK apskundė teismui, jo sprendimo laukiama šį mėnesį.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.