Minint Nepriklausomybės atgavimą skambėjo nerimas dėl naujos grėsmės iš Rusijos

Lietuvai minint 24-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines Seime skambėjo nerimas dėl pastarųjų Rusijos veiksmų Ukrainoje ir galimos grėsmės Baltijos šalims.

„Europos Sąjunga (dėl Ukrainos - BNS) trypčioja vietoje todėl, kad visos didžiosios šalys pirmiausia gina savo interesus, o Prancūzija net rengiasi parduoti karinius laivus, kurių vienas vadinasi „Sevastopolis“. NATO yra ryžtingesnė (...). Praktiškai šalys nenori sugadinti santykių su Rusija ir nepažeisti savo ekonominių interesų. Tai žinodama Rusija Ukrainoje gali veikti laisvai, nes Rusijos veiksmų neužkardo Europos ir JAV susirūpinimas ar diplomatinės priemonės“, - antradienį per iškilmingą minėjimą Seime sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Ji teigė, kad Europai pasyviai stebint Rusijos agresiją Ukrainoje, ateis eilė ir Baltijos valstybėms.

„Ar XXI amžiuje Europa gali pasipriešinti ryžtingai agresijai? Akivaizdu, kad ne. Per daug visų skirtingi interesai. Jei Rusijai pavyks suskaldyti Ukrainą ir pasaulis ramiai stebės, visiškai aišku, kad Rusijos ekspansija toliau bus nukreipta į Moldovą ir Baltijos šalis“, - tvirtino Kovo 11-osios Akto signatarė.

Anot jos, šiandien visi suprato, kokia trapi yra taika, ir kad Rusijos strateginis tikslas - susigrąžinti buvusios imperijos ribas.

B.Valionytė iškėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos gynybos politikos ir krašto apsaugos finansavimo, dėl to, jos teigimu, Lietuvai negalima jaustis iki galo saugiai.

„Kai taip lėtai tarptautinėse organizacijose priimami sprendimai ir kai žinai, kad Lietuva privaloma tvarka nuo 2008 metų neberengia Lietuvos piliečių ginti valstybės, o apsiriboja savanoriais ir profesionalia kariuomene, jautiesi išties nejaukiai, ir tokia krašto gynybos doktrina kelia abejonių“, - sakė signatarė.

Ji tvirtino, kad šalies saugumui įtakos turi ir Lietuvos valdžios elgesys su savo piliečiais.

„Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, nepasitikėjimas valdžia šiandien Lietuvoje yra toks didelis, kad tai tampa jau ir papildoma įtampa demokratijai. Šį klausimą jau būtų galima ir privalome svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Bet ji, pasirodo, dėl politinių ambicijų negali susirinkti“, - pareiškė signatarė.

Per iškilmingą minėjimą kalbėjęs vyskupas Kęstutis Kėvalas sakė, įvykių Kryme kontekste Kovo 11-osios minėjimas nebėra tik mandagus istorijos prisiminimas ar duoklė praeičiai. Anot jo, tai diena, „kai mes turime sudabartinti mūsų protėvių ryžtą ir įkvėpimą dirbti dėl Tėvynės laisvės ir vienybės“.

„Mes iš savo istorijos jau žinome laisvės kainą ir tai kas ją palaiko. Ar negalėtume savo pamokomis drąsiau pasidalinti su visa Europos tautų šeima? Ar išrinksime naujam Europos Parlamentui mūsų atstovus, kurie galėtų drąsiai paliudyti, kad tik moralinės vertybės gali išsaugoti laisvę? Todėl formuoti mūsų valstybės laisvės išsaugojimo viziją yra ir mūsų vienybės garantas ir indėlis į Europos Sąjungos pažangą“, - kalbėjo dvasininkas.

Jis pabrėžė, kad valstybę sudaro ne tik jos teritorija, istorija, bet ir bendra vizija, laisvės išsaugojimo projektas.

„Atrodo, kad dėl pastarojo galėtume daugiau padirbėti", - teigė jis.

K.Kėvalas kalbėjo, kad valdžia turi pareigą įstatymais įtvirtinti tvarką, kuri skatintų moralinę kultūrą, saugoti vyro ir moters santuoką, „nes ji yra ne tik naujos kartos lopšys, bet ir abipusiai įsipareigojusių vyro ir moters moralinio ugdymosi aplinka“.

„Jei valstybė pateisintų neįsipareigojimą vienas kitam santuokoje, ar tada turėtų skųstis, kad tokie žmonės nesiima atsakomybės ir platesniame visuomenės gyvenime? Valstybės piliečių moralinių ir etinių įgūdžių aižėjimas yra kelias į visuomenės susiskaldymą ir vienybės praradimą. O vienybė šiandienos Lietuvoje yra tiesiog nacionalinio saugumo reikalas“, - pareiškė vyskupas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė šeši deputatai. Juo Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.