„Vertinti, kad prorusiškumo nėra… Nuoširdžiai sakau, greičiausiai, yra. Deja, kartais pastebiu, kad ir kitose savivaldybėse to yra. Mane tai labai stebina, kartais net nuvilia“, – laidoje „ELTA kraštas“ teigė E. Galaguz.

„Daugumoje atvejų, Visaginas yra rusakalbis, bet ne rusų miestas. Tai yra bendravimo kalba, kurią daugelis moka, supranta, tačiau tai yra daugiatautis miestas, kuriame yra daugiau nei 40 tautų (...). Manau, kad tai yra esminė klaida, kai bandoma sakyti, kad tai yra rusiškas miestas“, – akcentavo jis.

Mero teigimu, toks daugiatautiškumas lemia Visagino išskirtinumą kitų savivaldybių atžvilgiu.

„Lietuviai Visagine, turbūt, galėtų vadintis mažuma, nes tik apie 18–20 proc. lietuvių čia. Tai yra išskirtinė savivaldybė, nes turime daug kultūriškai įvairių renginių ir ta kultūra yra labai įvairi ir įdomi“, – pabrėžė jis.

Tačiau, E. Galaguz pripažįsta, kad pasitaiko atvejų, kai tai sukelia nesklandumų. Kalbėdamas apie pernai vykusius prezidento rinkimus, kai pirmąjį turą Visagine laimėjo prorusiškais pasisakymais garsėjantis Eduardas Vaitkus, E. Galaguz kartoja – taip nutiko dėl kitų politikų dėmesio stokos šiai savivaldybei.

Manau, kad tai yra esminė klaida, kai bandoma sakyti, kad tai yra rusiškas miestas.

„Reikia daugiau dėmesio tokioms savivaldybėms. Tai buvo vienintelis kandidatas, kuris Visagino gyventojams programą pateikė rusų kalba. Nėra ko slėpti, tie pagyvenę žmonės nekalba ir nesupranta lietuviškai, todėl jie galėjo pasirinkti iš to, ką paskaitė. Ar reikia dėl to kaltinti pačius visaginiečius? Galimai, gal ir taip. Tačiau, iš kitos pusės, reikėtų pasižiūrėti į veidrodį“, – kalbėjo Visagino meras.

„Tai, kad esamas prezidentas (Gitanas Nausėda – ELTA) surinko daugiausia balsų (antrajame ture – ELTA) tam pačiam Visagine ir rodo, kad Visaginas yra Lietuva“, – pridūrė jis.

„Nesu matęs prezidento ar premjero, kuris atvykęs čia, nepabendrautų žmogui žinoma kalba, jeigu jis tą kalbą žino. Nieko tame tokio nematau“, – paklaustas, ar tikrai antros kadencijos siekiantis prezidentas turėtų pateikti programą ne tik valstybine kalba, atsakė jis.

Bendradarbiavimas su okupuotu Ukrainos miestu – palaikymo ženklas

Savo ruožtu kalbėdamas apie vertybinius klausimus, E. Galaguz teigia, kad Visaginas nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios demonstravo besąlyginį palaikymą Ukrainai. Pasak mero, būtent dėl šios priežasties balandžio pabaigoje savivaldybės taryba nusprendė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Rusijos okupuotu Hola Prystanės miestu, esančiu Chersono srityje.

„Aš pasiūliau suteikti teisę man pasirašyti bendradarbiavimo ketinimų protokolą su Ukrainos savivaldybe, su kuria dar iki Rusijos karo buvome pradėję bendradarbiavimą“, – dėstė E. Galaguz.

„Savo veiksmu mes sakome, kad mes palaikome Ukrainos vientisumą, kad mes tų okupuotų teritorijų nepripažįstame kaip Rusijos teritorijų. Sakome, kad jos turi būti deokupuotos ir po deokupacijos mes bendradarbiausime su šia savivaldybe kaip vientisa Ukrainos dalimi“, – pridūrė jis.

Atsakydamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką, meras pabrėžė, kad toks sprendimas yra moralinio palaikymo Ukrainai ženklas.

„Reikia ne tik fizinių, finansinių paskatų Ukrainai – reikia ir moralinio palaikymo. Savo žingsniu mes parodome, kad teikiame Ukrainai visokeriopą pagalbą, kaip savivalda, kaip valstybė“, – kalbėjo jis.

Visgi, E. Galaguz pripažįsta, kad tokiu veiksmu gali pasinaudoti ir Kremliaus propagandos mašina. Pasak jo, dėl šios priežasties, prieš priimant sprendimus, savivaldybė konsultavosi su Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Neabejotinai. Tą riziką mes vertiname, todėl deriname ir su URM. (...) Galvoju, kad mes turėtume visam pasauliui rodyti, kad Lietuva vieningai mano, kad visa Ukraina turi būti išlaisvinta ir jos teritorija yra viena“, – tikino meras.

Palaiko konservatorių siūlymus tautinių mažumų mokyklos

Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių. Jos prasidėjo po to, kai 2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.

Savo ruožtu ne vieną tautinių mažumų mokyklą turinčios savivaldybės meras akcentuoja, kad visaginiečiai nori mokyti vaikus valstybine lietuvių kalba.

„Ženklus mažėjimas rusakalbėse mokyklose, lyginant su tuo, kiek vaikų pasirenka lietuviškas mokyklas. Tai yra džiuginančios tendencijos, aš tuo didžiuojuosi“, – kalbėjo E. Galaguz.

„Viena iš rusakalbių mokyklų darė tėvelių apklausą pirmokams, ar reikėtų didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių. Rezultatai buvo tokie, kad darykite visą mokyklą lietuvišką. Visaginiečiai tėveliai taip šneka“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta anksčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) balandį registravo švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo moksleivius mokyti tik valstybine lietuvių kalba. Jose taip pat siūloma didinti lietuvių kalba dėstoma visuomeninių dalykų – istorijos, geografijos, pilietiškumo, ekonomikos, verslumo ir filosofijos – pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.

Vienos iš daugiausia rusų mokomąja kalba besimokančių moksleivių turinčios savivaldybės vadovas E. Galaguz sako teigiamai vertinantis tokį konservatorių pasiūlymą.

Apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.

Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.

Naujienų agentūra ELTA kovą vykusiu apsilankymu Šilutėje pradėjo iniciatyvą „ELTA kraštas“, kuria siekiama skirti didesnį dėmesį šalies regionams.

ELTA planuoja per metus aplankyti bent 10 Lietuvos regionų ir per šias keliones parengti įvairaus formato turinio savo prenumeratoriams.