„Nuo 2020 metų rugpjūčio režimo gniaužtai dar labiau sustiprėjo, jėgos struktūros nuolat ir sistemiškai taiko smurtą prieš pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir opoziciją. A. Lukašenkos pavergta Baltarusija tapo Rusijos karinių operacijų aikštele ir tiesiogiai prisideda prie agresijos prieš Ukrainą“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

Jis pirmadienį Briuselyje dalyvauja ES Užsienio reikalų taryboje. Renginio išvakarėse drauge su kitais Bendrijos politikais K. Budrys susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.

Politikei užsienio reikalų ministrai išsakė tvirtą paramą ir pabrėžė ES politikos Baltarusijos atžvilgiu nuoseklumą ir tęstinumą.

„Iš neteisės teisė negimsta“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak K. Budrio, svarbu sutelktai siekti A. Lukašenkos režimo atsakomybės už nusikaltimus žmogiškumui.

A. Lukašenka, valdantis Baltarusiją nuo 1994 metų, sekmadienį užsitikrino septintąją kadenciją iš eilės per rinkimus, kurie vyko be realios konkurencijos ir kuriuos pasmerkė Vakarai bei tremtyje esanti opozicija.

70-metis vadovas, kaip rodo oficiali Minsko režimo apklausa, gavo 87,6 proc. balsų, o jo kritikai sėdi kalėjimuose arba yra ištremti.

Po 2020 metų rinkimų Baltarusiją sukrėtė masiniai protestai, kurių metu demonstrantai kaltino A. Lukašenką suklastojus balsavimą. Į juos Minskas atsakė represijomis, dešimtys tūkstančių baltarusių pabėgo iš šalies, daugiausia į kaimynines Lenkiją ir Lietuvą.