Plačiau šia tema pakomentavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas.
– Ar nebijote, kad nesuveikus protesto balsams ir Kultūros ministerijai likus „Nemuno aušros“ rankose, ateis susidorojimo laikas su tais, kurie nepatenkinti, tarp jų – ir su jumis?
– Savo darbą dirbu gerai. Buvau Kultūros ministerijos šešis kartus iš eilės įvertintas labai gerai per kiekvieną metinį vertinimą. Yra ir kitų darbo įvertinimo kriterijų bei ženklų. Taip pat nedarau nieko blogo – išreiškiu Konstitucijos man numatytą nuomonę.
Turiu teisę ją viešai pasakyti, pats būdamas ir mokesčių mokėtojas, ir balsuotojas, ir politinių procesų dalyvis kaip rinkėjas. Jeigu už tai baudžiama – vadinasi, Lietuvoje Konstitucija nustoja galioti ir įsijungia kažkokie kiti įstatymai. Galbūt Kremliaus.
– Tai jūs tokios rizikos nematote?
– Rizikos visada yra. Bet kai esame susidūrę su tokia neteisybe, su tokiu pažeminimu ir su tokia grėsme, manau, šiandien neturėtume nepriklausomos Lietuvos. Neturėtume Lietuvoje rezistencijos istorijos, jeigu visi, įžvelgdami tam tikras rizikas, pasitrauktų.
– Prezidentas per savo patarėją sakė, kad dėl ministro sprendimas buvo „iš blogo ir blogo“ ir kultūros bendruomenei palinkėjo nesustoti. Kaip kultūros bendruomenė turėtų tai suprasti?
– Tikrai mažiausiai dviprasmis pasakymas. Galima būtų klausti, kaip mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kai liko tik du blogi sprendimai. Iš tikrųjų susitinkame su labai daugeliu žmonių, su politinių procesų ekspertais, su pačiais politikais.
Daug kas sako, kad tikrai buvo visos prielaidos neatsidurti tokioje situacijoje. Labai gaila, kad taip atsitiko ir visuomenės, ypač kultūros žmonių – labai žinomų kultūros žmonių – balsas buvo ignoruotas. Ne tik vadinamajame Vilniaus „burbule“, kuris yra iliuzinis, nes į Vilnių yra atvažiavę žmonės iš visur.
Procesai vyksta ir regionuose, kur kultūrinis gyvenimas taip pat itin svarbus. Regionai skamba tradiciškai tarsi stokojantys, bet tai yra įžeidimas. Kultūra regionuose yra ištobulėjusi, pažengusi šviesmečiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Pavyzdžiu galėtų būti ir Varėnos teatrų festivalis. Ten nuvyko nekviestas naujasis kultūros ministras, užlipęs ant scenos priminė, kad dabar jis yra ministras ir prašė publikos jį nušvilpti. Ko tokiais veiksmais siekiama?
– Tai turbūt tai, dėl ko nuogąstauta iš pat pradžių, kai dar niekas jo nežinojo, buvo tik kandidatūra. Bet kadangi žinojome, kokia politinė jėga ir kokia jos „mokykla“, kokiais paruoštukais vadovaujasi ir kaip ji veikia, šiuos atvejus buvo galima prognozuoti. Nieko čia nėra stebinančio.
Čia yra galios demonstravimas ir labai negražus elgesys su savivalda – atvykus iš Vilniaus nekviestam primesti save.
– Kaip atrodys kultūrininkų streikas?
– Taip, čia bus kūrybinis streikas. Tai reiškia, kad labai mylėsime savo lankytojus, žiūrovus, klausytojus. Visuomenė yra labai laukiama mūsų institucijose.
Ar kas neturi institucijų – tiesiog renginiuose, kultūriniuose susibūrimuose. Galiu išduoti, kad streikas bus pažymėtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ženklu, nes šie metai yra didžiojo genijaus 150-osios gimimo metinės. Natūralu, kad didžiulis organizatorių būrys vieningai sutaria – tai turi būti paženklinta jo kūryba.
(be temos)
(be temos)
(be temos)