Lietuvos ministrai: būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines grėsmes

  • Teksto dydis:

Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.

Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime Rygoje dalyvavę Lietuvos ministrai Gabrielius Landsbergis bei Arvydas Anušauskas akcentavo, kad solidarumas tarp sąjungininkų itin svarbus pastaruoju metu matant Minsko sukeltą migracijos krizę bei bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2021“, kurios demonstruoja „toliau gilėjančią šių šalių karinę integraciją“.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikime aptartas atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje, regioninio saugumo iššūkiai. Ministrai sutarė, kad būtina laiku ir pilnai įgyvendinti NATO 2030 darbotvarkės sprendimus, priimtus NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje birželio 14 dieną, ypač susijusius su kolektyvine gynyba ir atgrasymu.

Ministerija akcentuoja, jog artėjant NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo diskusijoms būtina siekti, kad šis procesas vyktų išlaikant didžiausią dėmesį kolektyvinei gynybai. Taip pat vieningai konstatuota, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų sąjungininkių nuolatinis buvimas regione yra itin svarbus veiksnys patikimam atgrasymui.

„JAV ir kitų NATO šalių karių nuolatinis buvimas yra vienas iš Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų. Atsižvelgiant į augančias karines ir hibridines grėsmes regione, būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, ministrai taip pat sutarė, kad „atsižvelgiant į iššūkius iš Rytų“ būtina stiprinti ir NATO partnerysčių politiką, didinant bendradarbiavimą su Ukraina ir Sakartvelu.

A. Anušauskas: šiemet „Zapad 21“ pratybose dėmesys skiriamas kovai su technologiškai pranašesniu priešininku

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad kaimyninių valstybių ir Lietuvos vertinimai dėl „Zapad 21“ pratybų sutampa.

„Galima sakyti, mes vienodai vertiname šias pratybas. Jos kelia ne tik įtampą, bet ir naujus iššūkius, nes mes turime įsivertinę tuos scenarijus, tai, ką mes matome ir kokią informaciją turime, reikia priimti atitinkamus sprendimus, kurie atsižvelgiant į šias pratybas, stiprintų mūsų gynybą“, – Eltai po ministrų susitikimo sakė A. Anušauskas.

Ministro vertinimu, vienas iš šių metų pratybų išskirtinumų yra tai, kad Rusijos ir Baltarusijos kariai pratybose didelį dėmesį skyrė pasirengimui kovoti su pranašesnes karines technologijas turinčiais priešininkais, o taip taip pat verčia Lietuvą ir sąjungininkus stiprinti savo pajėgumus.

„Sakyčiau, skirtumus mes matome. Dabar iš esmės scenarijus krypsta ir pratybos vyko panaudojant priemones, kovojant su technologiškai pranašesniu priešininku. Be abejo, matėme ir nemažai radioelektroninės kovos priemonių, būtent tas scenarijus ir tos priemonės ir mums patiems iškelia nemažai iššūkių. Mes irgi turime turėti didesnius pajėgumus šioje srityje. Daugiau radioelektroninės kovos priemonių. Nesakau, kad jų neturime, bet vis dėlto pajėgumus reikia stiprinti“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, visos keturios susitikime dalyvavusios valstybės organizuotą nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos vertina kaip hibridinę ataką. Toks Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmas, A. Anušausko teigimu, taip pat yra šiemet vykstančių „Zapad“ pratybų išskirtinumas.

„Kai kalbame apie šias pratybas, jų išskirtinumas tai, kad tuo pačiu metu vyko ir hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės prieš visas kaimynes. Pirmiausiai Lietuvą, paskui Latviją, Lenkiją. Tai vyksta iki šiol. Galbūt nėra tiesioginių sąsajų, kad tai būtų pratybų scenarijaus dalis, bet tai, kad vienu metu vyksta ir hibridinė ataka, ir „Zapad“ pratybos, aišku, sukelia įtampą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras, kartu patikslindamas, kad įtampa auga ir dėl Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sutelkto pareigūnų skaičiaus.

„Įtampa pasireiškia tuo, kad pasienyje šalys yra sutelkusios pasienio apsaugos pajėgumus, gal ne karinius vienetus, bet karius, kurie padeda pasienio apsaugai. Žinoma, kad iš mūsų pusės yra vertinimai, jog tokia įtampa gali sukelti ir provokaciją iš kitos pusės. Mes to nenorime, bet atmesti prielaidų irgi negalime“, – aiškino jis.

Vis tik ministras akcentavo, kad Baltarusijos ir Rusijos karių bandymų įvykdyti provokacijas iki dabar šių metų pratybose fiksuota nebuvo.

„Kalbant apie karinį aspektą, tai tiesiogiai ne (provokacijų nebuvo - ELTA). Bet jeigu kalbėtume apie tai, kas vyksta pasienyje, tai žinoma, mes matome pasieniečių įžengimą iš Baltarusijos pusės į Lietuvos teritoriją, be abejo, tai, kas vyksta su nelegalais, kaip Baltarusijos pusė su jais elgiasi. Šiuos dalykus visi žino, visi mato“, – teigė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO.

Karinės pratybos „Zapad 2021“, kuriose dalyvauja abiejų šalių pajėgos, truks savaitę ir vyks Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje ir Baltijos jūroje. Maskva informavo, kad pratybose dalyvaus 200 tūkst. karių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Kaip madingas žodis HIBRIDINIS , TAI HIBRIDINIS KARAS , hibridinės grėsmės , hibridinė gynyba , net mokymas mokyklose yra hibridinis ugdymas , KAIMO ŽMOGUI NESUPRASTI .

ŠIANDIEN...

ŠIANDIEN... portretas
Tos "kolektyvinės gynybos" NATO ginklai už 90 milijonų dolerių JAV teroristai paliko Afganistane talibanui...Dabar susirinko NATO "didvyriai" aptarti - kiek dabar pinigėlių reikėtų atstatyti savo "galybę"...O gal Amerika pati tegul padengia tuos nuostolius?

vidmantas

vidmantas portretas
stiprinkit,bet tik iš savo kišenės.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių