„ES valstybių narių atsparumas hibridinėmis atakomis yra išbandomas kasdien, Rusijai ieškant pažeidžiamų vietų visur, kur tik gali – ore, jūroje, sausumoje, kibernetinėje erdvėje. Tai reiškia, kad jokių silpnų vietų neturi likti, o ES atsakas į priešišką veikimą privalo būti koordinuotas ir ryžtingas, apimantis naujas sankcijas Rusijai ir jos bendrininkams“, – teigė ministrė pirmininkė.

Lapkričio pradžioje ES paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Kremliui dėl karo Ukrainoje. Pagal naujas ES priemones 27 šalių blokas vienais metais paankstino suskystintųjų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimą iki 2027 metų pradžios.

Vilnius reiškia norą diskutuoti ir apie tolesnes sankcijas.

„Neturime mes pabaigti savo pastangų ties 19 paketu“, – prieš ketvirtadienį vykusią ES Užsienio reikalų tarybą sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.

Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, premjerė su už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga eurokomisare taip pat aptarė tarptautinės civilinės aviacijos Lietuvoje trikdymas kontrabandai naudojamais meteorologiniais balionais ir Baltarusijai tenkanti atsakomybė.

„I. Ruginienė padėkojo Europos Komisijai ir jos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) už išreikštą solidarumą ir pažymėjo vieningo kolektyvinio atsako svarbą“, – teigiama pranešime.

Lietuva spalio pabaigoje sieną su Baltarusija laikinai uždarė dėl kontrabandinių balionų grėsmės. Reaguodamas į tai Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol siena nebus atverta.

Lietuva sieną ketvirtadienį nusprendė atidaryti argumentuodama pagerėjusia situacija, tačiau jau tos pačios dienos vakarą dėl kontrabandinių balionų vėl buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas.

Vyriausybės vadovė ir EK narė H. Virkkunen taip pat diskutavo apie poreikį daugiau lėšų skirti gynybai ir saugumui, kritinės infrastruktūros apsaugai bei aktualias europines iniciatyvas – „Rytų flango sargybą“ bei „Dronų sieną“.

Šiomis iniciatyvomis siekiama sustiprinti antžeminius sienos gynybos elementus ir sukurti daugiasluoksnę dronų sieną.

Pasak pranešimo, premjerė akcentavo oro gynybos svarbą, taip pat ne tik išorės sienų, bet ir vidaus saugumą bei kaip pavyzdį išskyrė glaudų Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą grėsmių akivaizdoje.

„Europa jau įrodė, kad yra stipri ir vieninga. Krizė po krizės, kurias kolektyviai suvaldėme, ir toliau kartu sprendžiami saugumo klausimai patvirtina, jog ES gali būti efektyvi saugumo srityje“, – teigė I. Ruginienė.

Vyriausybės vadovė šiame kontekste pažymėjo ir Ukrainos patirtį, kurią Bendrijos šalims itin svarbu perimti.

Susitikime išskirta „Rail Baltica“ projekto svarba.