Kuo mūsų nauja valdžia skiriasi nuo mūsų

Seimas kitoks nei mes

Jei Seimas būtų kaip sumažinta Lietuva, jis atrodytų kiek kitaip. Lietuvos statistikos departamentas (LSD) suskaičiavo, kad jame būtų 75 moterys ir 66 vyrai. Tačiau iš tikrųjų naujajame parlamente proporcijos visiškai priešingos – 103 vyrai ir 38 moterys.

Gera žinia, kad Seimas lenkia vidutinį statistinį pilietį pagal išsilavinimą. Tarp išrinktų į parlamentą turintys aukštąjį išsilavinimą nurodė 134 (tai nurodyti neprivaloma, vadinasi, tokių gali būti net daugiau). Jei Seimas būtų Lietuvos gyventojų statistinis veidrodis, aukštąjį išsilavinimą turėtų tik 61. Tiesa, tiek išeina skaičiuojant ir vaikus, bet ir juos atmetus parlamentarai pranoktų vidutinį statistinį pilietį.

Į Seimą veržiasi vis labiau išsilavinę asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skaičiavimu, šiemet kandidatų su aukštuoju išsilavinimu buvo 11 procentiniais punktais daugiau nei 2016-aisiais. Žmonės ir rinko labiausiai išsilavinusių partijų atstovus: baigę studijas aukštosiose mokyklose nurodė 95 proc.Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD,) tik ne visu procentiniu punktu atsiliko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, tokių buvo 92,1 proc. tarp socialdemokratų. Partijos, kurių sąrašuose išsilavinusių buvo mažiausiai, liko už Seimo slenksčio: tarp Centro partijos-Tautininkų kandidatų su aukštuoju išsilavinimu buvo 59,5, "Drąsos kelio" – 70, Žaliųjų partijos – 74,4 proc.

Jei Seimas būtų sumažinta Lietuva, pagal tautybę Seime būtų 121 lietuvis, aštuoni rusai, šeši lenkai ir dar keli kitų tautybių asmenys. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai neperžengus 5 proc. barjero, Seime bus mažiau ne lietuvių.

Seimo nariai kur kas turtingesni nei vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas. Jame dirbs trys multimilijonieriai – Ramūnas Karbauskis, valdantis 24,3 mln eurų turtą, Antanas Guoga (17,3 mln.) ir Valdemaras Valkiūnas (4,8 mln.). Visoje Lietuvoje tokių turtingų žmonių gal pora šimtų kartų mažiau. Dar du – Gabrielius Landsbergis ir Kęstutis Glaveckas – apie 1,5 mln. eurų turto savininkai.

Beje, vyrai parlamentarai turtingesni: VRK skaičiavimu, vidutiniškai vienas Seimo narys vyras turi turto (be paskolų) 645,5 tūkst. eurų, o moteris – beveik penkiskart mažiau – 133,1 tūkst.

Linkstame į dešinę

Žinoma, visų pirma sau atstovauti renkame asmenis pagal ideologines pažiūras, o ne pagal lytį ar amžių. Šįsyk išrinkome daugiau dešiniųjų, kurie susibūrė į 74 parlamentarų valdančiąją koaliciją. Po aštuonerių metų pertraukos Seime vėl į dešinę nusvirusios politinės svarstyklės rodo, kad valstybėje daugėja centro dešinės pažiūrų piliečių, o centro kairės politikų valdymu nusivilta.

Tokias tendencijas rodo ir pernai vykę visi treji rinkimai. Dabar daugiausia mandatų – net 50 Seime pelnę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) daugiausia balsų laimėjo ir pernai Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimuose, jų kandidatė pateko į prezidento rinkimų finalą, kur varžėsi taip pat su centro dešinės kandidatu.

Jauniausias – iš Kauno

Palaipsniui keičiasi ir rinkėjų, ir politikų kartos. Jau antri rinkimai į Seimą galėjo kandidatuoti žmonės, gimę jau atkūrus nepriklausomybę. Tiesa, praėjusiuose rinkimuose žmonės labiau pasitikėjo jauniausiais kandidatais nei dabar: anuomet išrinkti du vos 25 metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai – Rita Miliūtė ir Virginijus Sinkevičius.

Šįsyk jauniausias – 28-erių kaunietis Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis, beje, vienintelis ne TS-LKD atstovas, sugebėjęs laimėti Kauno vienmandatėse apygardose. Jis baigęs politikos mokslus Aberdyno universitete Škotijoje, dirbo vertėju, vadybininku, o studijuodamas – ir barmenu kazino. 2014 m. tapo asociacijos "Jaunimas, kuriantis Lietuvą" nariu, 2017-aisiais grįžo į Lietuvą.

"Esu jaunas, gyvenimą ir žmones mylintis intelektualas, idealistas. Domiuosi globalia ir lokalia politika, socialiniais ir humanitariniais mokslais", – taip save apibūdina jauniausias Seimo narys, kuriam vis tenka kartoti, kad jis nėra Kauno mero giminaitis, o tik bendrapavardis.

Naujajame Seime jauniausias – 28-erių kaunietis M.Matijošaitis (dešinėje), o štai vyriausiam – Antanui Vinkui (kairėje) gruodį sukaks 78-eri. (Fotobanko nuotr.)

Vyriausią Seimo narį nuo jauniausio kolegos skiria beveik pusšimtis metų: šįsyk kandidatavusiam su LVŽS Antanui Vinkui gruodį sukaks 78-eri. Jam ir teks konstitucinė pareiga ryt pradėti naujos kadencijos Seimo pirmąjį posėdį. Beje, tarp kandidatų buvo ir vyresnių už jį, pavyzdžiui, Lietuvos liaudies partijai atstovavo 86-erių kandidatas.

Palaipsniui keičiasi ir rinkėjų, ir politikų kartos. Jau antri rinkimai į Seimą galėjo kandidatuoti žmonės, gimę jau atkūrus nepriklausomybę.

Vidutinis Seimo nario amžius rinkimų dieną – 49,5 metų. Vadinasi, statistinis Seimo narys metais su trupučiu jaunesnis, nei buvo jo kolega 2016-aisiais ir daugiau kaip trejais išrinktas į Seimą 2012-aisiais. Beje, vyrai – vyresni: jų vidutinis amžius – 50,76, o moterų – 46,2 metų.

Seimo nariu galima tapti nuo 25-erių, bet asmenų iki 30 metų – vos du. Daugiausia – net 39 parlamentarai – 60–69 metų, o keturi jau perkopę ir 70. Po 37 Seimo narius yra 30–39 ir 40–49 metų, 22 yra 50–59 metų.

Lyčių lygybės link

Žinoma, galime rinktis iš to, ką pasiūlo partijos, tad čia jau jų atsakomybė rinkėjui pateikti meniu, daugmaž atitinkantį visuomenės sudėtį. Tačiau iki lyčių lygybės vis dar toli. Pavyzdžiui, Nacionalinio susivienijimo sąraše moterų tebuvo 15 proc., o pirmame dešimtuke – nė vienos.

Tarp Lietuvoje gyventojų – 53,2 proc. moterų, tačiau tarp visų kandidatų jos sudarė trečdalį, o tarp išrinktų – 27 proc. Vadinasi, vyrai kandidatai vis dar turi geresnius šansus būti išrinkti. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, ES šalių parlamentuose moterų vidutiniškai arti trečdalio.

Beje, kandidato į Seimą anketose nurodė esantys susituokę 112 iš 141 Seimo nario. Vyrų – 83,5, moterų – 68,4 proc. Šeimos moteriai vis dar sunkiau siekti valdžios postų.

Tačiau žingsnis lyčių lygybės pusėn žengtas: šįsyk į parlamentą moterų ne tik išrinkta aštuoniomis, arba 5 procentiniais punktais daugiau nei 2016 m., bet jos buvo visų trijų partijų, susibūrusių į valdančiąją daugumą, sąrašų vedlės, joms teks ir premjerės, ir Seimo pirmininkės postai. Beje, pirmą kartą į Seimą vienos – Laisvės partijos – atstovių moterų išrinkta daugiau nei vyrų.

Patyrimas ir šviežumas

Kiek daugiau nei trečdalis parlamentarų – naujokai. Patyrimo ir šviežumo proporcija labiau subalansuota nei prieš ketverius metus: dabar naujokų – 49, o anuomet – net 77.

Dar vienas skirtumas – šįsyk daug nacionalinės politikos debiutantų jau apšilę vietos valdžioje: į Seimą išrinkti net 27 savivaldybių tarybų nariai. Tarp jų – net vienas meras, tad Radviliškio rajone vietoj konservatoriaus Antano Čepononio teks rinkti naują.

Didžiausia naujokų dalis – Seimo debiutantės Laisvės partijos frakcijoje, kurioje vienintelė Aušrinė Armonaitė jau ragavusi parlamento darbo, bet nemažai kitų jau turi patyrimo vietos valdžioje.

Dar vienuolika į Seimą grįžta po pertraukos – kas po kadencijos pertraukos, o Kovo 11-osios akto signatarė, buvusi europarlamentarė konservatorė Laima Liucija Andrikienė – po dviejų dešimtmečių. Po dviejų kadencijų Europos Parlamente Seime vėl dirbs ir buvęs finansų ministras "socialdarbietis" Zigmantas Balčytis, 2008–2012 m. kadencijos turtingiausias parlamentaras, buvęs Biržų meras Valdemaras Valkiūnas, Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje pripažintas kaltu Vytautas Gapšys, Seimo nariu jau buvęs 2008–2016 m.

Kovo 11-osios akto signatarė, buvusi europarlamentarė konservatorė L.L.Andrikienė į Seimą sugrįžta po dviejų dešimtmečių. (Fotobanko nuotr.)

Ar pravertė žvaigždės

Seimo naujokai – nuo visiškų politikos pradinukų iki didelių partijų pirmininkų. Štai parlamente debiutuos Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Nuo 2017-ųjų vadovaujantis šiai partijai politikas turi patirties vietos valdžioje, buvo Vilniaus vicemeras savivaldybėje, bet į Seimą pateko pirmąsyk.

Seime debiutuoja ir kelios kitų sričių žvaigždės. Vis dėlto šie rinkimai galėtų būti pamoka, kad prieš pat rinkimus partijų sąrašuose prisagstytos svetimos puošmenos rinkėjus ne taip jau ir žavi. Retas kuris kandidatuodamas vienmandatėje sugebėjo pats laimėti mandatą: jei partija netraukė rinkėjų, nežibėjo ir jai atstovavusios žvaigždės. Štai dėl mandato varžėsi du buvę Lietuvos kariuomenės vadai: rinkimus laimėjusiems konservatoriams atstovavęs Arvydas Pocius vienmandatėje laimėjo, o su fiasko patyrusiais "socialdarbiečiais" kandidatavęs Valdas Tutkus pelnė tik 2,6 proc. rinkėjų paramą.

Daug įžymybių liko už Seimo slenksčio. Netapo parlamentarais olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Krungolcas iš konservatorių sąrašo ir su socialdemokratais kandidatavusi pasaulio dviračių treko čempionė Simona Krupeckaitė, nepartinis Ramūno Karbauskio "antrininkas" iš "Naisių vasaros" aktorius Aurimas Žvinys. Liko be mandatų kovoję ir vienmandatėse, bet rinkėjų palaikymo nesusilaukę socialdemokratams atstovavę medikas Saulius Čaplinskas, žurnalistas Saulius Sondeckis ir etiketo specialistas Giedrius Drukteinis. Neatnešė sau ir Laisvės partijai mandato šokėjas Saulius Skambinas.

Neišsipildė politologo profesoriaus Algio Krupavičiaus prognozės, kad partija "Lietuva – visų" – vienintelė, galinti šiuose rinkimuose nustebinti. Nors prisikvietė įžymybių, bet patyrė visišką fiasko. Krepšinio legenda Valdemaras Chomičius vienmandatėje sulaukė 5,4 proc. rinkėjų palaikymo, krepšininkui Artūrui Jomantui sekėsi visai prastai – už jį balsavo mažiau nei 1 proc., už muzikologą Viktorą Gerulaitį – 1 proc., o už partiją į rinkimus vedusį A.Krupavičių – 1,8 proc. Ne ką geriau sekėsi Žaliųjų partijos pasitelktam garsiam kalbininkui Antanui Smetonai, kurį palaikė vos 3,6 proc. rinkėjų. Vis dėlto rinkėjas atskiria, kur ploja krepšininkui ar muzikologui, o kur renka Seimą.

Tiesa, partijų sąrašuose dažniau girdimas pavardes žmonės reitingavo aktyviai. Taip su konservatorių sąrašu į Seimą pateko Lietuvos medikų sąjūdžio viena iš lyderių Jurgita Sejonienė, rinkėjų iš 67 vietos pakelta į 35-ą, nepartinis psichologas Linas Slušnys, iš 54 vietos pakilęs į 38-ą. Paskutinis patekęs į Seimą konservatorių sąraše – mokytojas ir visuomenininkas Kristijonas Bartoševičius, geriau žinomas kaip "Mėslitos" direktorius iš "Dviračio žinių", reitinguotas iš 98 net į 43 poziciją, bet vienmandatėje jis daug paramos nesusilaukė.

Gal kartais garsi pavardė padėjo ir per klaidą: konservatorių sąraše iš 39 į 20-ą vietą pakilo ir laimėjo mandatą kol kas politikoje daug nesireiškęs Arūnas Valinskas, nors gal kas pamanė balsuojantis už jo tėvą – pramogų pasaulio atstovą ir Seimo ekspirmininką Arūną Valinską. Nedaug iki mandato trūko ir iš 56 į 15-ą poziciją pakilusiam socialdemokratui Juozui Olekui, toli gražu dar ne tiek žinomam politikoje, kaip jo tėvas Juozas Olekas.

Vis dėlto, ką reiškia remtis ne savo išsiugdytomis, o kviestinėmis žvaigždėmis, savo kailiu itin skaudžiai patyrė socialdemokratai. Jų sąrašo koziriu turėjęs būti garsus ekonomistas Romas Lazutka paskutiniu momentu atsisakė kandidatuoti motyvuodamas, kad supratęs, jog nepartiniam tai daryti nedera. Ir rinkimai socialdemokratams parodė, kad kur kas patikimiau pasikliauti kad ir kol kas nelabai žinomais nacionalinėje politikoje, bet savo regione autoritetingais bendrapartiečiais, kaip kad vienmandatėse apygardose socialdemokratams mandatus atnešę kėdainiškis geografijos mokytojas Tomas Bičiūnas ar ilgametis Trakų rajono seniūnas Kęstutis Vilkauskas.

Chameleonai nepopuliarūs

Šiuose rinkimuose fiasko patyrė ir ne vienas politinis migrantas. Liko be mandato partijas keitę, steigę, jungę Artūras Paulauskas ir Artūras Zuokas, šįsyk kandidatavę kaip "Laisvės ir teisingumo" nariai. Rinkėjų nesužavėjo Žaliųjų partijos veidais tapę buvęs "darbietis" Vydas Gedvilas ar buvęs LDDP, vėliau –  Liberalų sąjungos, paskui – Liberalų ir centro sąjungos narys Raimondas Šukys, "Lietuva – visų" atstovavę anksčiau Centro partijai priklausiusi Rūta Janutienė, buvę "tvarkiečiai" Remigijus Ačas ir Rimas Andrikis. Nebus Seime ir dabar socialdemokrato, o anksčiau Tautos prisikėlimo partijos atstovo TV šou dainorėlio Antano Nedzinsko.

Patyrimo ir šviežumo proporcija labiau subalansuota nei prieš ketverius metus: dabar naujokų 49, o anuomet net 77.

Vienmandatėse nesulaukė palaikymo su "socialdarbiečiais" kandidatavę buvęs "darbietis" Kęstutis Daukšys, buvęs "valstietis", "darbietis" ir "tvarkietis" Vytautas Kamblevičius, buvęs Socialdemokratų, Liaudies ir "Tvarkos ir teisingumo" partijų narys Andrius Šedžius, Demokratų ir "Tvarkos ir teisingumo" nare buvusi Ona Valiukevičiūtė. Dainoras Bradauskas, metęs socialdemokratus dėl "socialdarbiečių" žadamos vienmandatės, taip pat liko už Seimo slenksčio, jam nepadėjo nė kairiesiems rinkėjams gerai žinoma jo tėvo Broniaus Bradausko pavardė.

Tiesa, kai kuriems politiniams perbėgėliams, nors pralaimėjo vienmandatėse, pavyko patekti į Seimą su naujos jiems partijos sąrašais. Su Darbo partija mandatą pelnė buvęs "liberalas" Antanas Guoga, LVŽS atstovavęs Mindaugas Puidokas, buvęs "tvarkietis" ir liberalas Andrius Mazuronis. Tiesa, A.Guoga jau prašneko, kad gal į Seimą eis, o gal ir neis. Tokie jau neprognozuojami tie politiniai migrantai.

O liberalams atsipirko eksperimentas su buvusiu "valstiečiu" Viktoru Pranckiečiu: jis laimėjo vienmandatėje ir paskutinę vietą šiapus brūkšnio padovanojo Seimo naujokui politologui Raimundui Lopatai, kuris pats vienmandatėje į antrą turą patekti nesugebėjo.

Tokie, kokių verti

Seime nebeliks kai kurių senbuvių – nuo 1992 m. čia dirbusių "socialdarbiečių" Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės. Nebebus ir Socialdemokratų partijos, vėliau – "Socialdemokratija 2000", paskui – TS-LKD, o dabar – Krikščionių sąjungos nario Rimanto Jono Dagio ir šiai partijai dabar priklausančio buvusio konservatoriaus, buvusio LVŽS frakcijos nario Egidijaus Vareikio, kuris savo vienmandatėje apygardoje liko paskutinis, taip pat buvusio konservatoriaus, o dabar Centro partijos-Tautininkų lyderio Naglio Puteikio. Į Seimą nepateko ir populiarusis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o konservatorė Irena Degutienė po 24 metų Seime pati nutarė šiuose rinkimuose nebekandidatuoti.

Ar bus geresni juos pakeisiantys naujokai? Ar išmintingesnė bus nauja valdančioji dauguma? Kad ir kaip banalu kartoti, bet visada turime tokią valdžią, kokios nusipelnėme.

Juk patys išsirinkome. O pasirinkimas šįsyk buvo netgi didesnis nei prieš ketverius metus: rinkomės iš beveik 1,8 tūkst. kandidatų, arti pusketvirto šimto daugiau nei 2016-aisiais.