- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pataisė ankstesnį žiniasklaidos atstovų sukritikuotą projektą dėl naujo savireguliacijos modelio.
Pritarta opozicijos atstovų pataisai, panašiai į tai, ką anksčiau siūlė žurnalistų organizacijos ir redakcijos.
Pagal projektą, po vieną narį į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguotų Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, taip pat vieną atstovą skirtų LRT ir tris Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teiktų universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programą.
Tokiu būdu nenustatomas galutinis Etikos komisijos narių skaičius – keičiantis VIEA narių skaičiui, keistųsi ir komisijos sudėtis.
Pataisoje numatyta, kad Etikos komisijos nariai būtų skiriami trejų metų kadencijai ir jais galėtų būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Etikos komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo.
Pernai Kultūros komitetas Seimui teikė kitokį žiniasklaidos savireguliacijos modelį. Tada Visuomenės informavimo etikos komisiją siūlyta sudaryti iš devynių narių: tris būtų skyrę Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du – asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį skirtų nacionalinis transliuotojas LRT, tris – Medijų taryba.
Žiniasklaidos atstovai šį projektą sukritikavo, nes Etikos komisijoje negalėtų dalyvauti dalis jos sektoriaus, pavyzdžiui: nacionaliniai televizijos transliuotojai, regioninės ar vietinės televizijos transliuotojai, regioninė arba nacionalinė spauda, regioniniai radijai ir nacionaliniai radijai. Jų teigimu, tai dėl to sumažėtų spaudos laisvė.
Šio projekto svarstymas Seime kelis kartus buvo atidėtas.
Tuo metu trečiadienį patvirtintą siūlymą žiniasklaidos organizacijų atstovai įvertino teigiamai.
Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, naujas modelis „leis ir toliau užtikrinti svarbiausias laisvos žiniasklaidos vertybes – nepriklausomumą, savireguliaciją ir žodžio laisvę, o savireguliacijoje ir toliau galės dalyvauti neribojamas žiniasklaidos organizacijų skaičius“.
Dėl projekto dar turės balsuoti visas Seimas.
Peržiūrėti žiniasklaidos savireguliacijos modelį imtasi 2021 metais po LRT kreipimosi į Seimą. Nacionalinis transliuotojas atkreipė dėmesį, kad jo veiklą etikos požiūriu pavesta vertinti net kelioms institucijoms – LRT etikos kontrolieriui ir tai pačiai Visuomenės informavimo etikos komisijai, o šioje ji nėra net atstovaujama.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet nepagrįstu ribojimu vadino reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.
Dabar Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociacija šiuo metu turi devynis narius – tai Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asoc
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis Osle su kolegomis aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Osle dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų susitikime, kuriame bus aptartas pasirengimas artėjančiam viršūnių susitikimui Vilniuje. ...
-
Seime – diskusija dėl moterų pavardžių rašybos su galūne -a
Trečiadienį Seime rengiama diskusija dėl galimybės dokumentuose moterų pavardes rašyti su galūne -a. ...
-
Čekių skandalo fone – Savivaldybių asociacijos prezidento rinkimai
Vilniaus rotušėje trečiadienį vyks Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, per jį bus renkamas organizacijos prezidentas bei viceprezidentai. ...
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis8
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų1
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
I. Šimonytė su Čekijos kolega aptarė Ukrainos perspektyvas dėl NATO10
Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. ...
-
Lietuva smerkia serbų protestuotojų išpuolius prieš NATO taikdarius Kosove4
Užsienio reikalų ministerija smerkia Kosove kilusius serbų protestuotojų, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, susirėmimus su NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariais. ...
-
F. W. Steinmeieris: prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas2
Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris &Scar...