A. Kubilius: su silpnėjančiu Kremliumi reikia kalbėtis kaip su ligoniu

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman po JAV ir Rusijos pokalbio Ženevoje tikino, kad Amerika yra pasiruošusi diskusijoms apie karinių pratybų mastą. A. Kubilius įvertino, ką reiškia šie jos žodžiai.

„Turbūt visų pirma reikia įvertinti Rusijos siekius. Rusija atrodo gana keistai, man atrodo, kad yra ryškūs požymiai tam tikro jos silpnėjimo. V. Putinas, kuris pats pradėjo karą prieš Ukrainą 2014 m., dabar jaudinasi, kad Ukraina stiprina savo gynybinius pajėgumus. Pagrindinė priežastis, kodėl prasidėjo visa šita desperacija, turbūt yra tai, kad praeitų metų lapkričio mėnesį JAV ir Ukraina pasirašė labai stiprią strateginės partnerystės chartiją, kurioje JAV įvardijo, kad Rusija Ukrainos atžvilgiu yra agresorė, ji pradėjo karą ir tęsia karą. JAV įsipareigojo teikti gynybinius ginklus ir paskelbė, kad rems Ukrainos siekį tapti NATO nare. Tai Rusija sukėlė tokią nervingą desperaciją tam, kad gautų galimybę galbūt atsisėsti prie stalo. Prie stalo su tokiu silpnėjančiu Kremliumi reikia sėdėti kaip su ligoniu, reikia kalbėtis, reikia aiškintis, bet kartu reikia padėti tam ligoniui ir gyti. Pagrindinis vaistas yra, be abejo, demokratinė Rusijos perspektyva, reikia orientuotis į tai. O pakeliui, jeigu pavyktų sutarti dėl įvairių ginkluočių sumažinimo Europoje, dėl įtampos sumažinimo Europoje, ir Kremlius imtųsi tai įgyvendinti, tai irgi būtų neblogas pasiekimas“, – kalbėjo A. Kubilius.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže.

„Matysime, kur toliau nuves tos diskusijos. Aš kol kas nematau nei didelių Kremliaus pasiekimų, nei Vašingtono pasiekimų. Tas pokalbis yra toks pradinis – kaip su ligoniu, kaip su mažu vaiku reikia su Kremliumi kalbėtis, nes jo agresyvumas ir desperacija yra pavojingi. Aš esu įsitikinęs, jog Europos saugumas yra ir JAV rūpestis. Lygiai taip pat kaip ir Ukrainos stiprumas, gebėjimas atlaikyti tebesitęsiančią Rusijos agresiją yra labai svarbus visai Europai“, – sakė Europos Parlamento narys.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas aiškino, kad Rusija net neturi ketinimų pulti Ukrainos. A. Kubilius tokių žodžių tikrumu suabejojo.

Tas pokalbis yra toks pradinis – kaip su ligoniu, kaip su mažu vaiku reikia su Kremliumi kalbėtis.

„Tai, kad kartojasi tie žodžiai, kad Rusija neketina pulti Ukrainos, yra gerai. Nors vėlgi – o kam Rusija laiko tokias dideles pajėgas Ukrainoje, ji taip ir neatsako. Kodėl ji tęsia karą Rytų Ukrainoje – taip pat nėra jokių atsakymų. Šioje vietoje tie Kremliaus žodžiai kažin ar labai nuramina, ypač kai pastarosiomis dienomis Kremlius dar sugebėjo įvesti kariuomenę ir į Kazachstaną. Kitaip sakant, kartojasi tai, ką matėme prieš Sovietų imperijos subyrėjimą – kariuomenių įvedimas į Čekoslovakiją, lenkų komunistai spėjo patys įvesti karinę padėtį, kad nereikėtų kviestis Kremliaus kariuomenės. Tai įrodo, kaip iš tikrųjų silpnai jaučiasi pats Kremlius ir kaip tik kariniais gąsdinimais jis dar bando išlaikyti savo kažkokias imperines pretenzijas, kurios tik kenkia pačiai Rusijai ir Rusijos žmonėms. Tenka pastebėti, kad šalia visų šitų gąsdinimų ginklais, Rusijoje pasigirsta labai stiprus Rusijos inteligentų balsas ir prieš Rusijos kariuomenės įvedimą į Kazachstaną, ir prieš gąsdinimus NATO. Rusų inteligentai netgi paskelbė, kad jie norėtų matyti Rusiją NATO nare – čia gal yra tolimesnių perspektyvų klausimas. Kaip jau sakiau, turime žiūrėti į visus Kremliaus manevrus, gąsdinimus, kariuomenių įvedimus, norą sėdėti prie derybų stalo su Vakarų lyderiais kaip į iš tikrųjų požymius to, kad Kremlius besijaučia silpstąs ir todėl ta desperacija, nervingumas tampa standartiniu bruožu, kas nepadaro mums lengvesnio gyvenimo, nes ta desperacija yra pavojinga. Bet tai rodo, kad pabaiga neišvengiamai artėja“, – teigė A. Kubilius.

Jis įvertino JAV ir Europos poziciją po Rusijos ultimatumų. Pasak pašnekovo, galima sakyti, kad Vakarai buvo pakankamai tvirti ir ryžtingi, ir tas atsakas Rusijai yra aiškus.

„Mano įsitikinimu, Vakarai taip ir turi elgtis. Iki šiol galbūt Vakaruose buvo kažkokių iliuzijų, ar galima dialogu tartis su Kremliumi, V. Putinu ir pasiekti, kad jis taptų taikingu demokratu, bet tos iliuzijos per paskutinius keletą metų, nuo pat karo prieš Ukrainą pradžios, beveik baigia išnykti. Kaip jau sakiau, su ligoniu reikia kalbėtis, bet reikia kalbėtis kietai“, – tikino A. Kubilius.