M. Bastys neigia kaltinimus

„M. Basčio veiksmas, kai atsakydamas į klausimyno pretenduojantiems gauti leidimą su slapta informaciją klausimą, ar pažįsta asmenis, kurie dirbo su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, ir taip elgdamasis nesąžiningai siekdamas teisės dirbti su slapta informacija, kurią įgijęs dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsę valstybės paslapčių saugumui, šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Konstitucinio Teismo prašyta įvertinti, ar M. Bastys pažeidė Konstituciją nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika bei tarpininkavęs organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais, tačiau pastarojo epizodo Konstitucinis Teismas nevertino.

„Kiti nurodyti veiksmai buvo Konstitucinio Teismo netirti, nes jų nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui“, – sakė D. Žalimas.

KT paskelbus išvadą, Seimas spręs dėl M. Basčio mandato panaikinimo. Tam reikia, kad už mandato panaikinimą balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.

Nors M. Bastys aiškino susipainiojęs ir nenurodęs ryšių su sovietų KGB buvusiu darbuotoju P. Vojeika, nes anketoje klausiama apie pažintis su užsienio valstybių žvalgybų esamais ar buvusiais darbuotojais, o Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja. Tuo metu D. Žalimas pažymi, kad vien dėl istorinio-politinio konteksto politikui turėtų būti akivaizdu, kad būtent ryšiai su sovietiniu saugumu kelia daugiausiai abejonių.

„Žinant visą istorinį ir politinį kontekstą, kad Sovietų Sąjungos žvalgybos ir saugumo tarnybos visada veikė prieš Lietuvos Respubliką, bet kuris asmuo turėtų suprasti, kad bet kurios asociacijos su jomis, kai užduodamas šis klausimams, akivaizdžios“, – sakė D. Žalimas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad M. Bastys keitė savo parodymus – iš pradžių teigė ryšių su P. Vojeika nenurodęs, nes pamiršęs, o tik vėliau, po kelių mėnesių pradėjo tvirtinti tiksliai nesupratęs klausimo. Taip pat aiškindamas KT išvadą D. Žalimas nurodė, kad asmeninių M. Basčio ryšių su P. Vojeika pobūdį Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertino kaip gana artimą.

„Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas ir į pono Basčio išsilavinimą, ir į klausimo formuluotę, ir į tai, kokiame istoriniam-politiniam kontekste jis užduodamas, kaip ir tai, kad Seimo narys, teigdamas, jog klausimas jam nesuvokiamas, tai tvirtino ne iš karto, o tik praėjus keliems mėnesiams,iš pradžių buvo tvirtinama, kad ryšiai pamiršti, į šį (gynybos – BNS) argumentą pažiūrėjo kritiškai“, – sakė D. Žalimas.

Klausiamas, kodėl KT nevertino epizodų, susijusių su M. Basčio tarpininkavimu organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais, D. Žalimas pabrėžė, kad tai vyko praėjusios kadencijos metu. Jis kritikavo ir Seimo specialiosios komisijos teikimą apkaltai, nes buvo įtraukti ir veiksmai iki naujausios M. Basčio priesaikos 2016 metų lapkritį.

„Čia šiuo požiūriu, matyt, reikėtų tam tikrų priekaištų ar klausimų turėti Seimo padaliniams ir Seimo specialiajai komisijai, nes šiaip turbūt turėtų būti pakankamai akivaizdu, kad pašalinimas turi reikšmės iš dabar einamų pareigų. Kalbama apie priesaiką, kuri galioja, jos pažeidimą, o jei asmuo galbūt pažeidęs priesaiką, kuri nebegalioja, tai aiškintis nebeturi prasmės“, – tvirtino D. Žalimas.

Jis taip pat kalbėjo, kad būtų blogai sukurti precedentą, kai dėl atitikimo Konstitucijai būtų pradėti vertinti, tarkime, prieš 20 metų padaryti politikų veiksmai.

„Jūs pasižiūrėkite, kokios tada galėtų būti pasekmės, jei Konstitucija būtų suprantama tokiu keistu ir nelogišku būdu – asmuo turi galimybę, kai jis sulaužęs priesaiką, atsistatydinti. Bet jei jis atsistatydintų, bet kuriose ateities kadencijose tai galėtų būti priminta. Tikrai nenorėčiau, jog būtų sukurtas precedentas. Paskaičiuokime, kad prieš 20 metų nelankė posėdžių, galbūt irgi verta apkaltos“, – sakė D. Žalimas.

„Dabar Seimas pradeda įvairaus pobūdžio politinius tyrimus, vertinant Seimo narių veiklą ankstesnėse kadencijose, tai gal irgi pakalbame apie apkaltą? Konstitucija turi omeny tik tuos, kurie dabar eina pareigas, gali būti pašalinti iš dabar einamų pareigų ir atitinkamai sulaužė tik dabar galiojančią priesaiką“, – pabrėžė D. Žalimas.

Anot jo, apkalta galima paaiškėjus, kad anksčiau buvo padarytas nusikaltimas, tačiau tai jau esantis visai kitas apkaltos proceso pagrindas nei dėl priesaikos sulaužymo.

Klausiamas, ar dėl šios išvados gali būti paskelbta atskirtųjų nuomonių, D. Žalimas atsakė, kad kol kas nėra, bet joms pateikti dar būtų penkios dienos.

Pats M. Bastys teigia savo veiksmais priesaikos nesulaužęs. Jis taip pat neigia kaltinimus, kad bandė klaidinti tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, veikė prieš Lietuvos interesus.

Išklausęs KT išvadą M. Bastys žurnalistams sakė mandato atsisakyti neketinantis ir lauksiantis, kol dėl to apsispręs Seimas.

Apkalta M. Basčiui taip pat inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Dėl visų minėtų ryšių Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kovo mėnesį atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą per apkaltą, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.

Apkalta greičiausiai vyks pavasario sesijoje

Apkalta parlamentarui Mindaugui Basčiui, Konstitucinio Teismo pripažintam šiurkščiai pažeidus Konstituciją, galėtų būti rengiama pirmą pavasario sesijos dieną, sako Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.

Anot jos, frakcijų seniūnai dėl apkaltos datos dar turėtų apsispręsti neeilinės sesijos, sausio 12-ąją.

„Tarsimės su seniūnais, bet greičiausiai tai bus kovo 10 dieną, pavasario sesiją“, – BNS teigė ji.

R. Baškienė sako, kad rengti dar vieną neeilinę sesiją nebūtų tikslinga, kadangi jos metu būtų sunku užtikrinti M. Basčio mandatui panaikinti reikalingą trijų penktadalių Seimo narių dalyvavimą.

„Truputėlį yra nerimas, nes apkaltai įvykdyti reikia 85 balsų, vadinasi, reikia užtikrinti kolegų dalyvavimą, o sesijos pradžia, kovo 10-ąją, paprastai būna visi kolegos“, – sakė ji.

Patį KT sprendimą ji vadino principingu.

„O Seimo narių valioje tikriausiai bus pritarti tai išvadai“, – teigė parlamento vicepirmininkė.

Pats mandato neketina atsisakyti

Šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir priesaiką sulaužęs parlamentaras M. Bastys pats mandato neatsisakys.

„Ne, neatsistatydinsiu. Aš šią klaidą paliksiu taisyti Seime. Seimo nariai arba įvertins, kad tai buvo klaida, arba įvertins, kad tai nebuvo klaida, paliksiu tai Seimo nariams“, – žurnalistams penktadienį sakė politikas.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

M. Bastys sako nieko sąmoningai neslėpęs.

„Nieko sąmoningai neslėpiau, tai liudija ir mano pokalbis su Valstybės saugumo departamento darbuotojais, tai liudija ir ekspertas – kada aš kreipiausi į ekspertą dėl to klausimyno, tai iš tiesų klaidinantis klausimas. Konstitucinis Teismas tų argumentų neišgirdo, deja, taigi, ši klaida, kuri buvo mano padaryta, įvertinta kaip šiurkštus pažeidimas“, – teigė politikas.

Jis aiškino, kad pildydamas klausimyną dėl teisės dirbti su slapta informacija nenurodė ryšių su P. Vojeika, nes jis dirbo ne esamos, o buvusios valstybės – Sovietų Sąjungos – saugumui.

„Pažinojau asmenį, dirbusį toje valstybėje, kuri jau nebeegzistuoja. Tai kaip man gali ateiti į galvą pažymėti asmenį, kai valstybės jau nebėra? Juoba, kad jeigu atidžiai skaitytumėte klausimyną, yra prieš tai labai aiškiai dėstomi klausimai dėl KGB struktūrų. Šitame klausime apie KGB struktūras nieko nėra, vien to pakanka žmogų suklaidinti. Aš šiuo atveju tikrai esu suklaidintas, man nėra ko slėpti“, – teigė M. Bastys.

Anksčiau jis buvo žadėjęs pats atsisakyti mandato, jei KT priimtų jam nepalankų sprendimą, tačiau nuomonę pakeitė, nes, jo nuomone, KT pasidavė politiniam spaudimui.

„Iš tiesų, deja, Konstitucinis Teismas konjunktūriškai pasiduoda politiniam spaudimui“, – aiškino M. Bastys.

„Valstiečiai“ turėtų palaikyti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako neabejojantis, kad valdantieji „valstiečiai“ palaikys mandato atėmimą iš parlamentaro Mindaugo Basčio, jį Konstitucinis teismas (KT) pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.

„Veiksmas rutuliosis taip, kai numatyta Seimo statute. Aš galiu tik pasakyti, kad mūsų Seimo nariai balsuos remdamiesi savo sąžine ir vertybėmis, ir aš neabejoju, kad jeigu ne visi, tai absoliuti dauguma balsuos už tai, kad Seimo narys, kuris pažeidė Konstituciją, negalėtų dirbti Seime“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, vertinti KT sprendimą yra ne jo kompetencijos klausimas, jį reikia gerbti.

„Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis sako, kad KT sprendimas nepalieka didelio pasirinkimo Seimui, kaip balsuoti dėl M. Basčio mandato.

„Konstitucinio Teismo sprendimas nepalieka erdvės abejonėms ar interpretacijoms“, – penktadienį sakė Vyriausybės vadovas. Jo poziciją penktadienį BNS perdavė patarėjas Tomas Beržinskas.

G. Paluckas: M. Bastys turėtų trauktis iš partijos

Po nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) sustabdęs Mindaugas Bastys turėtų priimti sprendimą apskritai trauktis iš partijos, mano LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Manau, kad į šį klausimą yra atsakyta. Konstitucinio Teismo sprendimas viską sustato į savo vietas: aš manau, kad Mindaugas pats priims sprendimą dėl savo narystės partijoje“, – teigė G. Paluckas.

Pasak jo, vertinti KT sprendimą turi šios teisės specialistai, tuo metu politikos dalyviams „lieka tik priimti sprendimą“, nes jis negali būti ginčijamas teisinėmis priemonėmis.

G. Paluckas taip pat patikino, kad LSDP frakcija Seime neboikotuos apkaltos ir dalyvaus balsavime.

„Balsavimas yra slaptas, ir aiškinti, kaip kiekvienas balsuos, nėra jokios prasmės. Jei tektų man balsuoti, aš Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus gerbiu, tokios pozicijos ir laikyčiausi. Bet kiekvienas Seimo narys balsuoja pagal sąžinę, niekas to nepatikrins, kaip balsuojama“, – sakė socialdemokratų vadovas.

Tikisi, kad nuspręs trauktis

Didžiausios opozicinės Seimo frakcijos ketina balsuoti už šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio parlamentaro Mindaugo Bačio mandato panaikinimą.

Vis dėlto Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis tikisi, kad po KT sprendimo pats M. Bastys nuspręs trauktis ir balsavimo Seime neprireiks.

Pagal Seimo statutą, kad parlamentaro mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

„Palaikysime apkaltą. Tik prisimenu skambią Mindaugo frazę, kad jis žada trauktis, jeigu išvada jam bus nepalanki. Tad reikėtų laikytis žodžio, jei ten garbės bent kiek likę“, – BNS sakė konservatorių vadovas.

Nei G. Landsbergis, nei opozicinių Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas neprieštarauja, kad apkalta būtų rengiama kovo 10-ąją, pirmą pavasario sesijos dieną.

E. Gentvilas taip pat sako, kad M. Bastys gali rinktis išvengti apkaltos ir pasitraukti iš Seimo pats – politikas neatmeta, kad šiuo metu to daryti nežadantis M. Bastys gali pasitraukti prieš pat balsavimą Seime.

„Kalbant apie Bastį, skamba negerai. Pirminė mūsų pozicija, kad norisi balsuoti už mandato atėmimą. Jei trauktųsi, jis tada išeitų be apkaltos. Įsivaizduoju, kad jis gali rinktis tokį variantą, tarkime, porą dienų iki balsavimo padeda mandatą. Tada jis lyg išsaugo dalį reputacijos“, – svarstė liberalas.

Reikia vykdyti, o ne analizuoti

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis penktadienį pareiškė, kad balsuos už parlamentaro M. Basčio apkaltą, o Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl jo priesaikos sulaužymo reikia ne analizuoti, o vykdyti.

„Aš neabejoju, kad teismo sprendimus mes turime įgyvendinti, vykdyti, o ne analizuoti, kokie jie yra. Teismai yra nepriklausoma valdžia“, – žurnalistams penktadienį sakė parlamento vadovas.

Jis tvirtino po KT sprendimo paskambinęs M. Basčiui ir priminęs, kad šis žadėjo trauktis iš Seimo, jeigu KT išvada bus nepalanki. Vis dėlto V. Pranckietis teigė išgirdęs atsakymą, jog M. Bastys „eis į slaptą balsavimą“.

Seimo pirmininkas taip pat sakė, kad šios kadencijos Seimas turi puikią progą apsivalyti, nes jame dominuoja interesais nesusisaisčiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

Norėjo atskleisti politiko ryšius

Parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario M. Basčio veiksmų atlikusios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad tyrimas buvo reikalingas ne tik jo apkaltai inicijuoti, bet apskritai išsiaiškinti šalies politinės sistemos pažeidžiamumą.

Taip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas kalbėjo Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui pareiškus, kad parlamentarų kreipimasis į teismą dėl M. Basčio apkaltos buvo per didelės apimties, nes Seimo nario pašalinimas iš pareigų galimas tik dėl veiksmų, padarytų po naujausios priesaikos.

„Mes atlikome politinį tyrimą, mūsų uždavinys buvo atskleisti šito Seimo nario ryšius per visą jo politinės karjeros laikotarpį, apie tų ryšių pokytį, apie tai, kaip jie atsirado, dėl ko atsirado, kaip jie vystėsi“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė V. Bakas.

„Parlamentinio tyrimo tikslas buvo atskleisti politiko ryšius, atskleisti Lietuvos politinės, energetinės sistemos pažeidžiamumą“, – pridūrė jis.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. Kitų parlamentaro veiksmų KT netyrė.

Pasak V. Bako, teismo išvada rodo, jog „politikas pasiekė tikrai didelės karjeros, aukštos karjeros, jis pretendavo būti vienu aukščiausių Seimo vadovų turėdamas ryšius ir interesus, kurie yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais“.

„Ponas Bastys visada melavo ir stengėsi išsisukti ir nepadėjo išsiaiškinti tiesios, nors Seimo nario pareiga yra atskleisti savo interesus“, – kalbėjo politikas.