- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijos sprendimas nedaryti išimčių „juodajame sąraše“ esantiems Rusijos atstovams, kad šie galėtų dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje Helsinkyje, sukėlė diskusijas, sako Lietuvos Seimo delegacijos atstovai.
Rusija pasipiktino, kai į Helsinkį nebuvo įleistas Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, todėl visa šios šalies delegacija boikotavo Asamblėją. Lietuvos parlamentarai pažymi, kad šitaip siekta Rusiją parodyti kaip auką, nors ji pati atsisakė dalyvauti Asamblėjoje, taip pat ir į delegaciją skirdama į Europos Sąjungą neįleidžiamus politikus.
Pasak Lietuvos atstovų, šią savaitę vykusioje ESBO PA sesijoje daugiausiai Rusijos užtarėjų buvo iš Italijos, Prancūzijos delegacijų, už Rusijai nepalankią rezoliuciją dėl Ukrainos nebalsavo ir Šveicarija.
„Šių metų Asamblėja vyko su tam tikra intriga, Suomijos užsienio reikalų ministerija (URM) neįleido kelių Rusijos parlamento narių, tarp jų Dūmos pirmininko Sergejaus Naryškino, dėl to ir diskusijos įgavo šiek tiek kitokį pobūdį, ir pradžia buvo šiek tiek sujaukta, nes atsirado takoskyra tarp pietinių ir rytinių Europos šalių. Vieni priekaištavo Suomijai, kad jie taip negarbingai pasielgė ir neįleido parlamentarų, o tai yra forumas, kur privalu kalbėtis ir reikia turėti ir kitokią nuomonę, bet dauguma buvo kitokios nuomonės“, - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos delegacijos vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Ir po diskusijų, apgailestavimų, ypač Vykdomajame komitete, kur iš 20 kalbėjusiųjų net 16 įvairiais būdais pabrėžė, kad be Rusijos dalyvavimo nepasieksime geresnių rezultatų, su tuo galima iš dalies sutikti, nes jei nėra vienos iš diskutuojančių pusių, tai sudėtinga, bet reikia pripažinti, kad ir kai kurie oratoriai, ir mes pabrėžėme, kad Rusijos delegacijai nebuvo uždrausta atvykti. Buvo uždrausta kai kuriems parlamentarams, kurie įtraukti į sąrašus, kurie prisidėjo vienokia ar kitokia savo veikla, pasisakymais dėl Krymo aneksijos ir karinių veiksmų, kurie vyksta Rytų Ukrainoje“, - pasakojo A.Sysas.
Delegacijos vadovo pavaduotojos konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės vertinimu, Rusija siekė pasirodyti auka, tačiau pralaimėjo nedalyvaudama, nes neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos.
„Aš sakyčiau, kad Rusija daugiau pralaimėjo nedalyvaudama nei laimėjo, nes netikros politinės ašaros sujaudino toli gražu ne visus, o savo požiūrio jie neturėjo galimybės išsakyti“, - sakė konservatorė.
„Tie verksmai ir dejonės dėl to, kad Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti šioje Asamblėjoje protestuodama prieš neva suvaržymus kai kuriems jos nariams, tie skundai gali būti padalinti į dvi dalis - tam tikra dalis delegatų jau yra pasižymėję per visas sesijas, kad jie ištransliuoja tai, kas reikalinga Rusijai, ir praktiškai parlamentarai jau žino, jei kalbės vienas ar kitas asmuo, sakykime, iš Italijos ar Prancūzijos, ką čia labai slėpti, yra ten tokių asmenų, iš anksto žinoma, ką jis pasakys, kad jis tikrai išreikš Kremliaus poziciją. Tačiau tam tikra dalis parlamentarų iš įvairių šalių ne visai suvokia Rusijos žaidimo tikrųjų tikslų ir prasmės. Rusija dar kartą meistriškai pademonstravo, kad jie moka save paversti aukomis, ir mano kolega Gruzijos atstovas labai teisingai perspėjo kolegas - nepamirškite, kad tikrosios aukos gyvena Rytų Ukrainoje, Pietų Osetijoje ir kitur, o Kremlius pats savaime nėra auka“, - kalbėjo V.Aleknaitė-Abramikienė.
Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad Rusijos parlamentas pats sprendžia dėl delegacijos ESBO PA sudėties, ir jei suformavo delegaciją iš asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, toks esąs jos sąmoningas pasirinkimas.
„Rusijos Dūmoje yra keli šimtai narių, jie suformavo delegaciją būtent iš tų narių, kurie yra įtraukti į vadinamąjį juodąjį sąrašą asmenų, kurie yra prisidėję prie aneksijos Kryme, agresijos Rytų Ukrainoje, ir būtent iš šių narių Rusijos Dūma suformuoja delegaciją. Akivaizdu, kad yra Europos Sąjungos visų valstybių bendras sutarimas, kad šie asmenys negali kirsti ES valstybių sienos, tai reiškia, kad ir Suomijos valstybinės sienos jie negali kirsti. Tai yra pačios Rusijos pasirinkimas, Rusija, matyt, norėjo sukelti tam tikrą gailestį, kad ji neišgirsta, ir taip daryti įtaką priimant svarbius ESBO PA dokumentus“, - sakė A.Lydeka.
Suomijos URM neįleidus kelių Rusijos parlamento delegacijos ESBO PA narių, tarp jų ir delegacijos vadovo Dūmos pirmininko S.Naryškino, Rusijos atstovai žiniasklaidai pareiškė, kad Suomija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi tik į keturių šalių - Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos - nuomonę. Neįleidus S.Naryškino ir dar kelių atstovų, Rusijos delegacija paskelbė boikotuosianti Asamblėją.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra patvirtinęs, kad Suomija konsultavosi šiuo klausimu, ir Lietuva nuosekliai pasisako už tai, kad išimtys „juodajame sąraše“ esantiems asmenims nebūtų taikomos, bet pabrėžė, kad sprendimą priėmė ESBO PA šeimininkė Suomija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet3
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus7
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius144
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams19
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos10
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui20
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...