Kodekso pataisomis siūlo taisyti „absurdišką“ situaciją, kai laimėjęs bylą turi primokėti

„Parengiau pataisą, kad asmuo būtų laikomas laimėjusiu bylą, jeigu teisme įrodo, kad jo teisė pažeista – nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kompensacija jam priteisiama. Tokiu atveju jis galėtų atgauti 100 proc. bylinėjimosi išlaidų ir neturėtų atlyginti priešininkų patirtų bylinėjimosi išlaidų“, – Seimui teikiamo pasiūlymo esmę paaiškina R. Budbergytė.

Anot parlamentarės, šis kodekso pakeitimas svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui, ypač nepasiturintiems asmenims.

„Žmonės galėtų drąsiau kreiptis į teismus, nebijodami, kad pergalė gali būti skaudesnė nei pralaimėjimas. Siūlomos pataisos naudą labiausiai pajustų pažeidžiamiausi visuomenės nariai“, – pabrėžia R. Budbergytė.  

Pasak jos, tarptautinės institucijos bara Lietuvą ir dėl to, kad teismuose priteisiamos kompensacijos – pernelyg mažos.

„Žmonės bijo prašyti didesnių sumų, nes žino, kad gali tekti padengti savo priešininkų bylinėjimosi išlaidas“, – pažymi R. Budbergytė.

Pagal siūlomą Civilinio proceso kodekso pataisą, "jeigu teismas pripažįsta, kad ieškovo teisė, dėl kurios buvo pareikštas reikalavimas, iš esmės buvo pažeista, laikoma, kad ieškovas šioje dalyje bylą visiškai laimėjo, ir visos bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo priteisiamos ieškovui, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio sumą teismas nusprendžia priteisti ieškovui už šį konkretų teisės pažeidimą. Jeigu teismas nusprendžia, kad vien teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ieškovo reikalavimo patenkinimas, ir ieškovui nepriteisia jokios piniginės kompensacijos už teisės pažeidimą, bylinėjimosi išlaidos taip pat paskirstomos laikant, kad ieškovas dėl to reikalavimo bylą laimėjo visiškai.“

Žmonės bijo prašyti didesnių sumų, nes žino, kad gali tekti padengti savo priešininkų bylinėjimosi išlaidas.

Projektą parengusi Seimo narė R. Budbergytė sako, kad tarptautinės institucijos nuolat kritikuoja Lietuvą ne tik dėl to, kad šalies teismuose priteisiamos pernelyg mažos kompensacijos už žmonių patirtas skriaudas ir neteisybę, bet ir dėl to, kad bylinėjimasis labai brangus, daugeliui žmonių – finansiškai nepakeliamas.

„Net ir tais atvejais, kai žmogus teisme įrodo savo teisių pažeidimą, pergalės kaina gali būti nepakeliamai aukšta“, – aiškina pakeitimų projektą parengusi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogus paprašė jam priteisti 1000 eurų žalai atlyginti ir teisme įrodo, kad tikrai nukentėjo ir patyrė žalą, bet teismas nusprendžia jam priteisti tik 300 eurų, pagal dabartinę praktiką tai reiškia, kad žmogaus ieškinys patenkintas tik 30 proc. Vadinasi, žmogus neatgaus 70 proc. advokatui sumokėtų pinigų ir dar turės padengti 70 proc. priešininkų advokatų išlaidų! Taigi galiausiai nukentėjusysis, prisiteisęs 300 eurų kompensaciją už savo teisių pažeidimą, gali būti įpareigotas sumokėti kelis tūkstančius eurų savo teisių pažeidėjams. Bylą „laimėjęs“ žmogus patiria didžiulį nuostolį“, – pažymi parlamentarė.

R. Budbergytė įspėja, kad dauguma žmonių negali sau leisti bylinėtis, todėl dažnai yra priversti susitaikyti su neteisybe ir jų teisių pažeidimais. „Juk kas penktas Lietuvos gyventojas susiduria su skurdo rizika“, – primena socialdemokratė.

Pasak jos, tokios situacijos, kai ieškovas patiria sunkiai pakeliamų nuostolių net laimėjęs bylą, Lietuvos teismuose yra labai dažnos – Europos Žmogaus Teisių Teismas tai pavadino „absurdu“.

Kartu su R. Budbergyte kodekso pakeitimo projektą teikia socialdemokratai Liudas Jonaitis, Linas Jonauskas, Vidmantas Kanopa, Julius Sabatauskas, Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas.

Siūloma, kad Civilinio proceso kodekso pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.