Apie tai plačiau pasakojo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
– Pirmiausia, kas jums kelia nerimą po šio susitikimo?
– Manau, tie pažadai, kurie yra duoti, liks neįgyvendinti.
– Kodėl?
– Nes paskaičiavome. Mūsų buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė profesionaliai pasižiūrėjo į procesą ir paskaičiavo, kad nauji šitos valdančiosios koalicijos įsipareigojimai verti apie 2 milijardų papildomų pajamų. Kai paklausėme kandidato į ministrus pirmininkus M. Sinkevičiaus, ar jis žino, iš kur planuoja gauti šituos pinigus, jo atsakymas buvo labai kuklus – tikrai į skolą negyvensime, fiskalinė drausmė yra svarbu, o jeigu kažkur pavyks pabarstyti, sakykime, tai pavyks. Kitaip tariant, iškeliame pažadus, bet jie netelpa į biudžetą. Jeigu kažkur atsiras kažkokia erdvė finansams, tai bus ne kažkoks proveržis, bet simboliniai padidinimai. Tai reiškia, kad visuomenei sukelti lūkesčiai ir vėl liks neišpildyti.
– Ar M. Sinkevičius kaip premjeras bus tinkamas?
– Laikas parodys. Dabar yra strategijų, vizijų, pokalbių laikas. Kai reikės daryti realius darbus, tada ir pamatysime, ar jis vertas premjero pareigų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet jūs bandėte pajudinti skeletus spintoje. Kaip galvojate, ar jie neišlįs?
– Matote, ilgametis Jonavos savivaldybės meras. Ir jau vien tas faktas, kad jo bendražygis, frakcijos Jonavos taryboje vadovas, su kuriuo turi bendrų projektų, o to vadovo įmonė laimi labai daug konkursų ir pirkimų įstaigose, kurios yra Jonavos savivaldybės jurisdikcijoje, kelia mažiausiai regimybę, kad tų šešėlių gali būti. Bet, žinote, dabar juos iškėlėme kaip klausimą. Mindaugas pabandė atsakyti, kaip jis mato, bet jau turėjome ne vieną atvejį, kai atrodė, kad kažkas atsakė į klausimus, o po to visa tai pasivijo per kelis mėnesius. Labai tikiuosi, kad taip neįvyks, kad jis viską įsivertino ir tų skeletų spintoje nėra.
– Tiek demokratai, tiek valstiečiai laisvai kalba apie savo kandidatus į ministrus. Gal M. Sinkevičius jums bent neviešai yra pristatęs bent kai kuriuos kandidatus į kai kurias ministerijas?
– Turbūt mažiausiai kam jis dabar pristatinėtų savo kandidatus, tai opozicijai. Dar tuo labiau Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Čia šiek tiek, aišku, juokauju.
Bet yra du momentai. Manau, jis vis tik ieško tam tikro balanso ir partijoje, nes partijoje irgi daug interesų, daug grupių. Tie kandidatai turi būti ir jo komandos žmonės, bet kartu partija turi būti įtikinta, kad tai tinkami kandidatai. Kitas dalykas yra derybinis. Vis tiek yra prezidento filtras. Jau matėme – jo komentaras dėl Lino Kukuraičio jau yra pakankamai skeptiškas. Lygiai taip pat jis gali atsisukti ir prieš socialdemokratų kandidatus. Gali būti, kad dabar kandidatai neformaliai tikrinami – vienas, du ar trys į vieną vietą. Ir tada galbūt bus oficialiai pristatyta, nes tų taktikų derybose gali būti labai įvairių.
– Karščiausias klausimas – dėl užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio. Kas vyks toliau? M. Sinkevičius tarsi jo ir nenori, bet jo nori prezidentas. Ir dabar dar toks, kaip jūs sakote, Kinijos egzaminas jam.
– Dabar atidavėme svertus Kinijai, nes ji dabar nuspręs, ar K. Budrys vertas būti ministru, ar ne. Normalizuoti santykius dabar gali tiktai Kinija, nes kamuoliukas yra jos pusėje. Kurie suprantame, kaip Kinija veikia, žinome, kad greitai ten tikrai niekas nevyksta. Kartais tam tikri pokyčiai reikalauja daug metų. Bet faktas – dabar komunistinis Pekinas gali nuspręsti, ar K. Budrys jiems tinkamas ministras, ar ne. Tai yra situacija, kurią, sakyčiau, savo rankomis susikūrėme. Ji tikrai neatitinka mūsų nacionalinio saugumo interesų. Kita vertus, suprantu ir M. Sinkevičių. Jis nori ministro, kuriuo pasitiki. Tai yra komandinio darbo principas. Jeigu K. Budrys lieka ministru, manau, kad taip ir bus, jis bus toks pamuštas ministras. Jis važiuos į įvairius diplomatinius renginius, bet jo žodis, pasakytas kokiame nors diplomatiniame formate, nebus stiprus, nes gali būti nepagrįstas politine valia, grįžus čia, į Vilnių. Jis bus tiesiog atskira planeta, silpnas ministras. Čia jau yra dilema mūsų valstybei.
– Kas nutiks su buvusia premjere Inga Ruginiene? Ar M. Sinkevičius tikrai norės ją matyti savojoje Vyriausybėje? Ir jeigu ne, kaip toliau galėtų dėliotis jos politinė karjera?
– Man atrodo, kad ten jau sutarta ir ji grįžta į socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas. Yra vienas klausimas, kurį tikrai užduosime – ar nieko tokio, kad ji ką tik gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą, jog jos šeimos vežimas į užsienio komandiruotes už valstybės pinigus neatitinka skaidrumo standartų. Klausimas, ar po tokios išvados galima lengva ranka tapti ministre? Man atrodo, kad ne, bet M. Sinkevičiui, matyt, atrodo kitaip. Įdomu, kaip atrodys prezidentui. Tą klausimą būtinai užduosime.
(be temos)