Plačiau šia tema kalbėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Diržas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokia situacija šiuo metu? Kiek Baltarusijoje gali būti Lietuvos vežėjų?
– Situacija dinamiška ir greitai keičiasi. Kai praeitą savaitę siena buvo uždaryta, bandėme identifikuoti, kiek ten galėtų būti Lietuvos įmonių. Suskaičiavome apie 300–400 įmonių, kurios vykdė pervežimus ta kryptimi dar iki sienos uždarymo. Tuo tarpu kiek vilkikų? Manome, kad turėtų būti apie 1–2 tūkst. Tačiau, kadangi Lietuvoje yra labai daug įvairių įmonių, suskaičiuoti sudėtinga. Šiandienai absoliuti dauguma automobilių su darbuotojais likę kitoje sienos pusėje, ir ieško būdų, kaip sugrįžti.
– Atrodo, Lietuva nevykdo aktyvios prekybos su Baltarusija ir Rusija. Kokios tuomet prekės per ją keliauja?
– Dauguma prekių yra Azijos arba Kinijos kilmės, kurios vyksta į Europos Sąjungoje įsikūrusias kitas distribucines įmones. Pervežimus tranzitu per Baltarusiją vykdo ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjai. Tai nėra prekyba su Baltarusija ar Rusija, o tranzito vykdymas per tas šalis, kurios nėra sankcionuojamos. Tad, kadangi esame tokia šalis, dalyvaujame logistinėje grandinėje. Kai prekė atvyksta į Lietuvą, prisijungia daug kitų žaidėjų į šią grandinę.
– Ką reiškia toks A. Lukašenkos draudimas važiuoti per Baltarusijos teritoriją? Ar tai, kad sunkvežimiai privalo sustoti, kur jie bebūtų, ar visgi gali priartėti prie sienos ir bandyti išvažiuoti?
– Kai buvo priimtas toks sprendimas, dauguma transporto priemonių chaotiškai blaškėsi po Baltarusiją. Kažkoks skaičius nuvyko į Latviją ir Lenkiją, tačiau buvo tų, kurie liko prie Lietuvos pasienio. Dabar situacija tokia, kad dauguma transporto priemonių važiuoja prie pasienio punktų ir stebi, kas ten vyksta. Mūsų žiniomis, per paskutinę parą apie 100 transporto priemonių buvo išleistos iš Baltarusijos.
– Ar nėra baimių, kad Baltarusija gali peržengti ribą? Kaip pavyzdys gali būti tai, kaip Rusija pasielgė su orlaiviais.
– Tokia informacija taip pat egzistuoja, bet nėra patikima. Patys ją vertiname kritiškai. Šiandienai bendradarbiaujame su valstybės institucijomis tiek, kiek yra įmanoma. Esame informuoti, kad bandoma ieškoti būdų, kaip Lietuvai priklausantis turtas galėtų grįžti saugiai į Lietuvą.
– Ką sako Lietuvos valdžia?
– Bendraujame tiesiogiai su tam tikromis ministerijomis ir kai kurie ministrai aktyviai jungiasi prie šios situacijos sprendimo. Tik klausimas, ką jie gali padaryti, nes siena yra uždaryta. Iš kitos pusės, turtas ir žmonės likę prie pasienio ir jų grįžimas nepriklauso net nuo Lietuvos. Jų likimas priklauso nuo Baltarusijos režimo.
(be temos)
(be temos)
(be temos)