Įvertino „laisviečių“ galimybes kelti ultimatumą: išėjimas prilygtų savęs pasmerkimui

Pastarąją savaitę „laisviečių“ lyderiai ne kartą pažymėjo, kad jų tikslas dar šiame Seime priimti Laisvės partijai prioritetinius, tačiau parlamente nevienareikšmiškai vertinamus įstatymų projektus. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, paklausta, ar koalicijos partnerių nesusitelkimas priimant „laisviečių“ prioritetinius projektus gali išjudinti koaliciją, teigė nežinanti, „ką atneš ateitis“. Politikė pažymėjo, kad jų tikslas nėra būti koalicijoje, pagrindinis siekis – įgyvendinti pokyčius. Tarsi užsimindamas apie galimą „laisviečių“ spaudimą koalicijos partneriams, šią savaitę kalbėjo ir Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

„Mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų, kurie absoliučia dauguma atvejų yra Seime, yra per visus kritinius balsavimus, kurių reikia valdančiajai koalicijai (...). Be 11 balsų dabartinė koalicija turėtų 63“, – kalbėjo V. Mitalas.

Vis dėlto „laisviečiams“ siekiant pokyčių, politologų vertinimu, maištauti nėra pravartu. Mat, pažymi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius, pasitraukimas iš koalicijos užvertų visus kelius „laisviečiams“ siekti įgyvendinti jų reikalaujamus pokyčius. Tokios pat nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas, kurio teigimu, šiuo metu viešu kalbėjimu Laisvės partijos lyderiai tikisi atkreipti dėmesį bei užsitikrinti politinį palaikymą ateityje. Tačiau, akcentuoja jis, nėra taip, kad pasitraukimas iš koalicijos Laisvės partijos elektoratui „atneštų daug džiaugsmo ir pokyčių“.

V. Valentinavičius: išėjimas iš koalicijos, kai iki rinkimų dar yra taip toli, būtų savęs pasmerkimas

V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad „laisviečių“ užuominos apie galimą pasitraukimą girdimos ne pirmą kartą, todėl, pažymi jis, trintys tarp koalicijos partnerių yra įprastas reiškinys. 

„Tokias kalbas girdime ne pirmą kartą, tai tarsi budintys grasinimai ir tai yra neatsiejama šios koalicijos dalis. Aišku, kad Laisvės partija išsiskiria iš koalicijos savo programa ir tais dalykais, kuriuos nori padaryti. Tai šis dalykas neišvengiamas, ir nemanau, kad šįkart bus kitaip“, – prisimindamas ankstesnes „laisviečių“ užuominas apie pasitraukimą kalbėjo V. Valentinavičius.

„Tai mes ne pirmą kartą matome politinius žaidimus ir tai yra įprastos koalicijos trintys, įprasti šeimyniniai barniai“, – pridūrė jis. 

Nors politologas linkęs abejoti, kad pastaruoju metu girdimos Laisvės partijos lyderių užuominos skiriasi nuo ankstesnių, vis dėlto, V. Valentinavičiaus vertinimu, jei „laisviečiai“ iš tiesų nuspręstų priimti koaliciją griaunančius sprendimus, tai būtų partijos pasmerkimas.

„Bet išėjimas iš koalicijos, kai iki rinkimų dar yra taip toli, tai yra savęs pasmerkimas nieko nedarymui (...). Todėl aš nemanau, kad dabar „laisviečių“ lyderiai padarytų tokį tiesiai šviesiai kvailą žingsnį. Tuo labiau, kad kaip nauja, jauna partija jie pasiekė pakankamai daug, labai stipriai pakeitė politinę darbotvarkę ir iš esmės žmogaus teisių klausimai, partnerystės klausimai atsirado politinėje darbotvarkėje. Tai yra nemenkas pasiekimas, todėl dabar taip jį nubraukti išėjimu iš koalicijos būtų labai neprotinga“, – komentavo V. Valentinavičius.

Kita vertus, A. Armonaitei užsiminus apie siekį ne išlaikyti koaliciją, tačiau pasiekti pokyčių, V. Valentinavičius teigia esą vienintelis kelias pasiekti pokyčių ir yra su dabartiniais partneriais.

„Jeigu jų tikslas pokyčiai, tai koalicija yra vienintelis šansas tuos pokyčius pasiekti. Jei išeina iš koalicijos, tai pokyčiai atsideda apskritai neribotam laikui. Dabar yra bent jau teorinė galimybė tuos pokyčius nors laipsniškai pradėti įgyvendinti“, – pažymėjo jis.

Dėl šios priežasties, politologo vertinimu, tai suprasdami Laisvės partijos lyderiai būtent ir bando įvairiomis kalbomis atkreipti partnerių dėmesį ir pakeisti vis dar kontroversiškai jų projektus vertinančių kolegų nuomones.

„Manau, kad eilinį kartą mažesnieji koalicijos partneriai bando atkreipti į save dėmesį ir bando padėti TS-LKD vadovybei mobilizuoti savo Seimo narius, kad jų nuomonė permuštų renegatų Saudargo, Ažubalio ir panašių asmenų nuomones, nes didesnė problema tos pačios partnerystės įstatymo kontekste yra Tėvynės sąjungos politikai, tokie kaip Saudargas, kurie iš tikrųjų praktiškai smeigė peilį į nugarą“, – teigė V. Valentinavičius.

I. Kalpokas: geriausia pozicija būtų likti ir spausti partnerius, o jei vėl nepavyks – užimti nuskriaustos aukos poziciją

Kita vertus, I. Kalpokas atkreipia dėmesį, kad „laisviečių“ kalbos apie galimą koalicijos išjudinimą nėra be pagrindo, mat, pažymi jis, Laisvės partija, lyginant su koalicijos partnerių pasiekimais, šią Seimo sesiją gavo mažiausiai naudos.

„Tai natūralu, kad jie yra nepatenkinti. Galų gale jų reitingai pastaruoju metu ne itin džiugina. Tai tikrai reikia kažką daryti“, – teigė jis.

Kita vertus, politologo vertinimu, Laisvės partijos lyderiams tuo pačiu metu kalbant apie galimą pasitraukimą ir būtinus pokyčius, privalu ieškoti kitų būdų, kaip pokyčiai galėtų būti įgyvendinti. Vis dėlto, I. Kalpoko nuomone, šiuo metu surasti alternatyvą būtų sudėtinga.

„Tam, kad tu galėtum įtikinamai spausti ar galbūt net šantažuoti partnerius, tu turi turėti įtikinamą alternatyvą. Ir šiuo atveju, kai kalbama apie pokyčius, o ne apie koaliciją, tada galima sakyti, o kiek tada Laisvės partijai palankių pokyčių būtų, jeigu būtų kokia nors kita koalicija, pavyzdžiui, Skvernelio, „valstiečių“ ir socialdemokratų, galbūt Pinskaus partijos. Tai čia irgi, ko gero, nebūtų tas variantas, kuris Laisvės partijos elektoratui atneštų daug džiaugsmo ir pokyčių, kurių jie laukia“, – komentavo I. Kalpokas.

Anot politologo, dar neprasidėjus rudens Seimo sesijai kalbos apie koalicijos ateitį bei turimus „laisviečių“ vienuolika balsų yra vienas iš būdų užtikrinti palaikymą ateityje.  

„Kažką daryti jiems reikia, čia yra faktas. Ir šiuo metu, kol tie pasiūlymai realiai nėra svarstomi, jie gali daryti du dalykus: tai tokiais užkulisiniais pokalbiais mėginti užsitikrinti palaikymą, galbūt kažkokiu kompromisiniu formulavimu arba viešu kalbėjimu didinti spaudimą partneriams iškeliant, kad „žiūrėkite, ne vien mes, bet ir jūs nuo mūsų priklausote“. Tuo pačiu primenama apie save ir savo rinkėjams, kad jie pasirengę galbūt bent teoriškai imtis ryžtingų priemonių“, – vertino politologas.

Be to, I. Kalpoko nuomone, formuoti naują koaliciją nebūtų pravartu ir prieš artėjančius savivaldos rinkimus, kurie, politologo vertinimu, galėtų situaciją kaip tik stabilizuoti. Todėl, pažymi jis, šiuo metu „laisviečiams“ naudingiausia paspausti koalicijos partnerius ir vėliau, jei tikslas nebus pasiektas, užimti „aukos poziciją“.

„Aš manau, kad savivaldos rinkimai galėtų būti kaip tik šiuo atveju toks šiek tiek stabilizacinis veiksnys. Kaip ir minėjau, būtų reikalinga alternatyva, ir jeigu prieš pat savivaldos rinkimus būtent Laisvės partijos dėka koalicija byra, o koalicija susidaro iš „valstiečių“, Skvernelio, Pinskaus partijų, tai pačios Laisvės partijos elektoratui tai atlieptų per artėjančius rinkimus. Tai šiuo atveju jiems, ko gero, geriausia pozicija būtų likti, mėginti spausti partnerius, o jei vėl nepavyks, tada trečią ar ketvirtą kartą užimti nuskriaustos aukos poziciją“, – teigė I. Kalpokas.