Įvardijo, kas stabdo V. Landsbergio įteisinimą valstybės vadovu

Šįkart, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vėl apie tai prabilo, paaiškėjo, kad tokia idėja nepatinka ne tik daliai parlamento, bet ir jo paties partijai, ir, pirmiausia, valstiečių žaliųjų vadovui.

Politikai mosuoja Konstitucinio Teismo sprendimu ir komentuoja jį kiekvienas taip, kaip supranta. Nors konstitucinės teisės autoritetas sako, kad tuo metu galiojo Laikinasis pagrindinis įstatymas, aukščiausiu valstybės vadovu įteisinęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininką. Jam buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos priimtus teisės aktus, vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukti juos. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas įgaliotas teikti parlamentui ministro pirmininko, Aukščiausiojo teismo pirmininko, generalinio prokuroro ir kt. pareigūnų kandidatūras. Labai panašius įgaliojimus turi šiuo metu ir Lietuvos prezidentas. Taigi, regis su teise viskas gerai, blogiau su politine valia.

Profesoriaus Vytauto Landsbergio anūkas, konservatorių vadovas, įvardijo vieną iš svarbiausių asmenų Seime, atmetančių bet kokią galimybę, kad pagaliau būtų priimtas galutinis sprendimas, ir AT pirmininkas būtų įstatymu pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos faktiniu valstybės vadovu.

„Didžiausios Seime Valstiečių žaliųjų frakcijos vedlys Ramūnas Karbauskis tikina atidžiai perskaitęs KT nutarimą, ar Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui gali būti pagal prezidento įstatymą skiriama prezidento valstybinė pensija. Tą kartą KT išaiškino, kad Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko ir Prezidento statusas nuo 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto prezidento statuso skiriasi.

R. Karbauskis sako, kad jo niekas neperkalbės pripažinti, jog 1990-1992 metais aukščiausiu valstybės pareigūnu, tai yra valstybės vadovu, buvo Aukščiausios Tarybos pirmininko pareigas ėjęs V. Landsbergis.

„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ta Konstitucija, kuri buvo priimta ir įsigaliojo, nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui. Jeigu Konstitucinis Teismas pats ras norą tai kaip nors komentuoti ir kitaip išaiškinti, tada galimybė atsiras tą klausimą svarstyti“, – sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskiui pritaria Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.  Šios partijos atstovai jau senokai demonstruoja nepalankumą konservatorių partijos garbės pirmininkui.

2014 m. per sausio 13-osios minėjimą lenkų rinkimų akcijos frakcija surengė demaršą – išėjo iš posėdžių salės, vos tik profesorius V. Landsbergis pakilo į tribūną. Dabar Seimo narė R. Tamašunienė sako esanti tvirtai įsitikinusi, kad 1991 m., pačiu sunkiausiu Lietuvai metu, valstybei vadovavo ne V. Landsbergis.

„Man atrodo, kad tas klausimas uždarytas dėl to, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs šiuo klausimu“, – teigė R. Tamašunienė.

Savo argumentus traukia ir partijos „Tvarka teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

„Mes prieš, nes neturi teisės Seimas tokių dalykų priiminėt. Šiaip tai aš – teisininkas, tai džiazuoti, kada atsistoja ir džiazuoja dabar politologai ir visokio kitokio plauko žmonės, tai man yra pats įdomiausias dalykas,“ – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Penktą kadenciją Seime dirbantis Algirdas Sysas sako, kad šį kartą socialdemokratų frakcija Vytauto Landsbergio klausimo nesvarstė, tačiau prieš tai kelis kartus, kai buvo bandoma įteisinti jo statusą, dauguma frakcijos narių stojo prieš

„Mano galva, vėlgi: jis tikrai nebuvo vadovas,“ – sakė A. Sysas.

Paklaustas, kas tuomet vadovavo valstybei 1991 m., A. Sysas atsakė: „Aukščiausioji Taryba, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas – taip, buvo Vytautas Landsbergis. Bet kad tai būtų įvardinta kaip valstybės vadovas, tai man neteko niekur skaityt“.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius svarsto, kad daugelis tarp žodžių „valstybės vadovas“ ir  Lietuvos prezidentas deda lygybės ženklą, bet taip nėra. Nuo 1990 m., kai buvo atkurta Lietuvos  nepriklausomybė, iki pat 1992 m., kai referendumu priimta Lietuvos Konstitucija, galiojo Laikinasis pagrindinis įstatymas. O jame nustatyta, kad aukščiausias valstybės pareigūnas yra Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.

„Esmė yra tokia: negalima priimti įstatymo, kuriame būtų konstatuota, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo prezidentas. Konstitucinis Teismas pasakė, kad taip elgtis negalima. Bet Konstitucinis Teismas nepaneigė, kad 1990-1992 metais Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas. Taigi, jeigu bus priimtas įstatymas, kad buvo valstybės vadovas, jis neprieštaraus Konstitucijai ir Konstitucija nedraudžia to padaryti“, – sakė M. Romerio Universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius dr. V. Sinkevičius.

Seimo pirmininkas tikina, kad nuo balandžio brandino idėją pagaliau įteisinti tai, kas ir taip aišku: atkūrus Nepriklausomybę nuo 1990 iki 1992 m., kai referendumu buvo priimta Lietuvos Konstitucija, kuri įteisino prezidento instituciją, valstybei vadovavo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Tuo metu šias pareigas ėjo prof. V. Landsbergis.

„Mano kalbose nė vienoje vietoje nebuvo paminėtas žodis „prezidentas“. Aš laikausi tos pozicijos, kad mūsų garbingiausių asmenų nuveikti darbai turėtų būti įvertinami. Šiuo atveju – net ne darbai. Šiuo atveju – pripažinimas de jure, kas buvo de facto – kad buvo valstybės vadovas“, – aiškino V. Pranckietis.

Laisvės premijų komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad kiekvienas turime savo požiūrį į profesoriaus Vytauto Landsbergio nuopelnus valstybei. Tai rodo ir 2015 m. kilusi audra dėl Laisvės premijos skyrimo V. Landsbergiui.  Seimas balsų dauguma siūlymą atmetė.  Šį kartą klausimas viešumon iškeltas nepasitarus, todėl diskusija bevaisė.

Tai tiesiog belieka išreikšti apgailestavimą, kad šitas klausimas ištraukiamas tada, kada nėra bendro sutarimo, ir jis tiesiog kiršina visuomenę ir skaudina žmones, kurie yra šito klausimo centre.

„Tai tiesiog belieka išreikšti apgailestavimą, kad šitas klausimas ištraukiamas tada, kada nėra bendro sutarimo, ir jis tiesiog kiršina visuomenę ir skaudina žmones, kurie yra šito klausimo centre“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Beje, šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją  1992 m. buvo įpareigotas pasirašyti tuo metu aukščiausias valstybės pareigūnas, kitaip tariant, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis

„Teisine prasme čia viskas aišku. Tiesiog politikai stokoja valios, politinės valios pripažinti teisine forma, t.y. priimti įstatymą ir konstatuoti, kad V. Landsbergis, kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos valstybės vadovas. Teisiniu požiūriu čia viskas akivaizdu“, – sakė dr. V. Sinkevičius.