I. Šimonytė paaiškino, kodėl sprendimas dėl ministrų likimo užtruko

„Šiaip tai ministras pirmininkas turi penkias darbo dienas spręsti dėl ministro atsistatydinimo. Nežinau, kodėl jūs nutarėte, kad, jei ministrai atnešė atsistatydinimo prašymą, aš turiu jį tuoj pat patenkinti arba tuoj pat atmesti“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Įtampos dėl baltarusiškų trąšų ėmė Vyriausybėje kilti dar praėjusią savaitę. Penktadienį tiek užsienio reikalų, tiek susisiekimo ministrai užsiminė esantys pasiruošę trauktis iš einamų pareigų. Pasak premjerės, tam, kad sprendimas dėl ministrų buvo priimtas tik šios savaitės antradienio vakare, įtakos turėjo kelios aplinkybės. Viena iš jų – „Lietuvos geležinkelių“ valdybos apsisprendimas dėl tolesnio įmonės direktoriaus Manto Bartuškos darbo.

Nepaskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad tiek aš buvau išvykusi, tiek ir ministrai buvo tomis dienomis išvykę. Mes susitikome visi kartu vakar, keletą kartų.

„Nepaskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad tiek aš buvau išvykusi, tiek ir ministrai buvo tomis dienomis išvykę. Mes susitikome visi kartu vakar, keletą kartų“, – teigė I. Šimonytė.

„Tai priklausė ir nuo to, kaip baigsis „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Tai buvo svarbu. Nesakau, kad kurio nors ministro likimas tiesiogiai nuo to priklausė, bet tai yra labai svarbi aplinkybė. Iš esmės po to posėdžio mes aptarėme paskutinius terminus, per kuriuos turime padaryti savo darbo dalį, ir aš vakar vakare paprašiau atsiimti savo prašymus“, – aiškino I. Šimonytė.

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Premjerė pažymėjo, kad M. Bartuškos klausimas turėjo įtakos ne tiek sprendimui dėl to, ar tenkinti, ar ne kurio nors ministro prašymą dėl atleidimo iš pareigų, kiek dėl strategijos, kurios būtų imamasi ateityje.

„Labiau įtakos turėjo ne mano sprendimui konkrečiai dėl ministro, o mano sprendimui dėl to, kokį kelią mes matome pirmyn. Nes jeigu valdyba būtų pasakiusi, kad nemato jokios vadovo atsakomybės, tada, matyt, situacija būtų atrodžiusi kitaip“, – teigė ji.

„Dabar Vyriausybės užduotis yra visus atsakymus, kurie priklauso nuo mūsų, o ne nuo kitų institucijų, patvirtinti ir turėti iki sausio pabaigos“, – pridūrė premjerė.

Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.

ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai, pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.