Grupė Seimo narių siūlo priimti vadinamąjį Magnitskio įstatymą

Dabartinę įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatą, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, papildyti kitomis sąlygomis.

Pagal projektą, į juodąjį sąrašą asmuo patektų, jeigu yra informacijos arba rimtas pagrindas įtarti, kad užsienietis prisidėjo prie stambaus masto korupcijos ar pinigų plovimo, arba prie žmogaus teisių pažeidimo, dėl ko asmuo, kurio atžvilgiu buvo padarytas žmogaus teisių pažeidimas, mirė arba patyrė rimtų sužalojimų, buvo nepagrįstai nuteistas dėl politinių motyvų arba patyrė kitų rimtų neigiamų pasekmių.

Taip pat pagrindu neleisti atvykti į Lietuvą asmeniui, jei jis galėtų kelti grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir bet kurios kitos Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės saugumui ar viešajai tvarkai.

Šias pataisas teikia grupė konservatorių, tarp jų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, socialdemokratas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, „valstietis“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas ir kiti Seimo nariai.

Projekto aiškinamajame rašte iniciatoriai pažymi, kad Seimas iki šiol nėra išsakęs savo pozicijos Rusijos pareigūnų machinacijas atskleidusio teisininko Sergejaus Magnitskio bylos klausimu.

Rusijos teisėsauga, užuot tyrusi S.Magnitskio atskleistą schemą, pateikė jam falsifikuotus kaltinimus, jis buvo suimtas ir mirė kalėjime 2009 metais.

Įstatymą, pavadintą S.Magnitskio vardu, 2012 metais priėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, su žmogaus teisių pažeidimais susijusiems Rusijos pareigūnams pritaikydamos sankcijas. JAV uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė aktyvus, sąraše šiuo metu per 40 pavardžių.

Europos Parlamentas 2012 ir 2014 metais savo rezoliucijose yra pasisakęs už Europos Sąjungos sankcijų įvedimą, taip pat pateikęs sąrašą, įvardijantį 32 asmenis, kuriems turėtų būtų taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, atitinkamą įstatymą pirmoji Europoje priėmė Estija, taip pat nacionalinius „Magnitskio įstatymus“ šiuo metu svarsto Jungtinės Karalystės bei Kanados parlamentai.