G. Nausėda siūlo ankstinti priešmokyklinį ir mokyklinį ugdymą

„Įstatymo pataisas sudaro du elementai: užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį. Antra, palaipsniui per kelerius metus parengti sistemą, kuri sudarytų lanksčias sąlygas kokybiškai ugdyti visus vaikus nuo ankstesnio amžiaus“, – spaudos konferencijoje teigė J. Karpavičienė.

Anot jos, siekiama suteikti lygiaverčio starto galimybes kiekvienam vaikui.

„Prezidentas pabrėžia, kad gerovės valstybės sudedamoji, kertinė dalis yra kokybiškas švietimas. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad daugelis sisteminių problemų švietime yra užkoduotos ankstyvajame lygmenyje. Pirma, kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos, nėra užtikrinamas lygiavertis startas bei vienoda ugdymo kokybė. Antra, Lietuvoje vaikai santykinai vėlai įtraukiami į kokybišką ankstyvą ugdymą“, – sakė ji.

Su galimybe priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus ir į mokyklą eiti nuo 7 metų.

Priešmokyklinis ugdymas, pasak prezidento patarėjos, turėtų prasidėti nuo 5 metų, o pradinis nuo 6 metų.

„Su galimybe priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus ir į mokyklą eiti nuo 7 metų“, – teigė J. Karpavičienė.  

Anot jos, Švietimo įstatymo pataisų paketas bus paskelbtas viešai konsultacijai. Pakoreguotas jis bus teikiamas Seimui rudens sesijai.

Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo ankstinimas vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.

Reikėtų bent 90 mln. eurų

Įgyvendinti prezidento iniciatyvoms dėl švietimo pokyčių ankstyvajame ugdyme reikėtų apie 90 mln. eurų per šešerius metus, sako šalies vadovo patarėjas.

„Jei toks modelis būtų įgyvendintas, reikėtų maždaug 90 mln. eurų per šešerius metus“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė Paulius Baltokas.

Taip jis kalbėjo po G. Nausėdos susitikimo su švietimo bendruomenės atstovais.

Anot Prezidentūros, pokyčiams reikalingi pinigai turėtų būti skirti iš šalies biudžeto, tačiau tikslūs finansavimo šaltiniai kol kas nėra numatyti.

Jei toks modelis būtų įgyvendintas, reikėtų maždaug 90 mln. eurų per šešerius metus.

Šalies vadovas siekia įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams. Skaičiuojama, jog apie trečdalį iš 4,5 tūkst. tokiose šeimose gyvenančių vaikų niekada nelankė darželio.

Šiai iniciatyvai užtikrint per metus reikėtų skirti maždaug 10 mln. eurų, iš viso per šešerius metus – 60 mln. eurų.

Be to, prezidentas siūlo pradėti vaikų priešmokyklinį ugdymą nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.

P. Baltoko teigimu, šiems pokyčiams reikėtų apie 30 mln eurų.

„Pasirengimui (ankstesniam – BNS) priešmokykliniam ugdymui reikėtų apie 11 mln. eurų, pasirengimui pradiniam ugdymui – 7,5 mln. eurų, dar 7 mln. eurų reikėtų pedagogų kvalifikacijai, rengimui“, – teigė jis.

Tą numatančias įstatymų pataisas šalies vadovas viešosioms konsultacijoms žada pateikti artimiausiu metu, o Seime jos turėtų būti nagrinėjamos rudens sesijoje.

Kaip spaudos konferencijoje sakė vyriausiojo prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė, daug sisteminių švietimo problemų yra „tarsi užkoduotos ankstyvajame lygmenyje“, todėl ir siekiama užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį.

„Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad ankstyvąjį kokybišką ugdymą jie pradėtų kuo lygiavertiškesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.

Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad ankstyvąjį kokybišką ugdymą jie pradėtų kuo lygiavertiškesnėmis sąlygomis.

Patarėjos teigimu, siekiama, kad ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų.

Pasak J. Karpavičienės, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.

„Pasirengiamuoju laikotarpiu turi būti pritaikytos ugdymo programos, aplinkos ir metodai jaunesnio amžiaus vaikams, pedagogams užtikrintos galimybės įgyti būtinas kompetencijas“, – teigė ji.

Siūlo susieti bendrojo ir ankstyvojo ugdymo programas

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė palaikantis šalies vadovo iniciatyvą ir pabrėžė, kad jos rezultatus bus galima pamatyti tik maždaug po dešimtmečio.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Prezidentūros skaičiavimai yra kuklūs ir iniciatyvoms įgyvendinti reikės daugiau pinigų.

„Galvoju, kad reikės didesnės sumos“, – sakė E. Jovaiša, tačiau plačiau planuojamų investicijų į švietimą poreikio nekomentavo.

Prezidento iniciatyvą teigė palaikanti ir Švietimo tarybos vadovė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Anot jos įvairūs tyrimai rodo, jog anksčiau pradėtas ankstyvasis ugdymas yra susijęs su geresniais vaiko pasiekimais ateityje.

„Kuo didesnis metų skaičius, praleistas mokantis ankstyvojo ugdymo įstaigoje, tuo geresni yra vėlesni rezultatai“, – teigė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Ji taip pat sakė, kad privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams turėtų sumažinti socialinę atskirti.

Vis dėlto S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad ankstyvojo ugdymo programos turi tapti formalaus švietimo dalimi bei būti susietos su bendrojo ugdymo programos turiniu.

„Visas turinys turi būti nuoseklus ir vientisas, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo, tęsiant priešmokykliniu ugdymu ir pereinant į bendrąjį ugdymą“, – teigė ji.

Anot Švietimo tarybos vadovės, tai ypač aktualu šiuo metu, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujina bendrojo ugdymo programos turinį.

Sprendimus S. Skvernelis siūlo priiminėti kitam Seimui

Prezidento G. Nausėdos siūlomus sprendimus metais ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą premjeras Saulius Skvernelis kviečia atidėti po rinkimų, jau kitam Seimui ir Vyriausybei.

Jis sako palaikantis pačią idėją, kurią anksčiau svarstė ir pati Vyriausybė.

„Bet dabar turime kitą kontekstą, turime kitokią situaciją su švietimo sistema apskritai, turime iššūkius su COVID-19 pandemija. Aš manau, kad tokius sprendimus reikėtų priiminėti jau po rinkimų, susiformavus naujai valdančiajai daugumai ir naujai Vyriausybei“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

„Aš iš principo pritarčiau turėti tokią galimybę, bet tai tikrai yra ne šios dienos ar ne šios minutės darbotvarkės klausimas. Matyt, tą turėjo ir respublikos prezidentas omenyje (...). Tai turėtų būti kompleksiniai dalykai, ne vien amžiaus keitimas“, – pridūrė premjeras.