G. Nausėda kviečia savivaldybes nesitaikstyti su sovietiniais propagandos reliktais

„Manau, kad tie dalykai turėtų būti sprendžiami. Mirusiems vieta tikrai yra kapinėse, jų palaikai turi ilsėtis ramybėje, bet tai tikrai neturėtų tapti savotiška propagandine priemone ir būti naudojama nukreiptiems prieš Lietuvą tikslams“, – LRT radijui duotame interviu pirmadienį teigė G. Nausėda.

Todėl prezidentas ragina savivaldybes įvertinti situaciją dėl propagandinių monumentų, kurių, pasak jo, Lietuvoje vis dar gausu.

„Situacija skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga, kai kuriose tie paminklai yra antkapiniai paminklai, kitose vietose tai yra monumentai su labai aiškiomis ideologinėmis gairėmis ir mėginimu veikti tam tikra prasme ideologiškai visuomenę. Tai aš tiesiog kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šiais propagandos ir karo kurstymo reliktais, kurių Lietuvoje vis dar labai gausu“, – sakė šalies vadovais.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.

Švenčiančius rusus kviečia susimąstyti

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį Pergalės dieną švenčiančią Rusijos visuomenę ragina susimąstyti, kaip šalis, patyrusi tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore. Šalies vadovas taip pat akcentuoja, kad gegužės 9-ąją turi būti užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms ar karo eskalavimui.

„Dviprasmiška pačios Rusijos istorija. Ir kartais žiūrėdamas į šią šalį aš stebiuosi, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių, tiek beprasmių žūčių ne tik karių, bet ir civilinių gyventojų, nes didžioji dalis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių buvo niekuo dėti žmonės, net nedalyvavę karo veiksmuose, kaip šitiek skausmo ir kančių patyrusi valstybė galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien pati tapo kančių, skausmo ir žūčių priežastimi“, – interviu LRT radijui pirmadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigia, kad šiuo metu Rusijos visuomenė – toliau blaškosi.

Rusijos blaškymasis labai liūdnai atsiliepia ir kaimyninėms valstybėms, nes tas blaškymasis yra susijęs su ekspancine Rusijos užsienio politika.

„Rusijos visuomenė vis dar neranda tos vietos, kurioje galėtų jaustis saugi, nusiraminusi ir pagaliau atsisakiusi savo mesianizmo arba imperializmo tradicijų. Šiandien jie vis dar skausmingame kelyje. Visos kitos valstybės labai aiškiai žino, ko jos nori, tuo tarpu Rusija toliau blaškosi. Ir galbūt tai būtų tik jos pačios problema, bet, deja, Rusijos blaškymasis labai liūdnai atsiliepia ir kaimyninėms valstybėms, nes tas blaškymasis yra susijęs su ekspancine Rusijos užsienio politika“, – sakė jis.

Todėl G. Nausėda linki Rusijos visuomenei susimąstyti, kaip nutiko, kad šalis pati tapo agresore.

„Tai belieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad šią dieną, kuri tikrai turėtų būti Rusijos visuomenės švenčiama kaip pergalės prieš kitą agresorių, kitą okupantą, diena, kad tai kartu būtų ir laiko momentas susimąstyti, kad šiandien jie yra lygiai tokie patys agresoriai ir kartais net žiauresni, brutalesni agresoriai negu nacistai Antrojo pasaulinio karo metu“, – akcentavo prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad gegužės 9-ąją turi būti užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms ar karo kurstymui.

„Kapai yra ta vieta, kurioje rimtyje turėtų būti išreikšta pagarba mirusiems, pagarba jų aukoms, sudėtoms ano karo metu. Bet jeigu tai yra viso labo tik pretekstas provokacijoms ir svarbiausia naujo karo eskalavimui arba šūkiams, kurie nieko bendra neturi su pagarba mirusiems, tai, žinoma, kad tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias. Ir Lietuva tikrai neleis organizuoti provokacijų prieš savo gyventojus ir diskredituoti šią minėjimo dieną“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad, artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai įspėjo dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.

Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.