G. Landsbergis: V. Putino raginimas pripažinti Krymą Rusijos dalimi – šantažas

„Bet kokie tokio pobūdžio reikalavimai yra šantažas ir nemanau, kad kažkas turėtų į juos rimtai žiūrėti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Ministro teigimu, pastarosios savaitės Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu yra agresija prieš suverenią valstybę, ir į tai būtina reaguoti atitinkamai.

„Mūsų atsakas šiuo atveju turėtų būti kaip atsakas į agresiją. Ar tai būtų sankcijos, ar tai būtų pagalba Ukrainai padėti jai gintis savarankiškai. Lygiai taip pat atsakas sustiprinant mūsų regioną“, – sakė jis.

Mūsų atsakas šiuo atveju turėtų būti kaip atsakas į agresiją. Ar tai būtų sankcijos, ar tai būtų pagalba Ukrainai padėti jai gintis savarankiškai.

„Europos lyderiai mano, kad tai nėra Ukrainos krizė. Tikrai yra sutarta, kad tai yra Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. Dar daugiau, tai yra agresija prieš visą Europos saugumo architektūrą – prieš susitarimus, kuriais remiantis galėjome būti saugesni visi: ir Lietuva, ir kitos Baltijos, ES ir NATO valstybės“, – akcentavo G. Landsbergis.

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį paragino paties sukeltą krizę Ukrainoje spręsti pripažįstant aneksuotą Krymą Rusijos dalimi.

Lietuva siekė platesnių ES sankcijų Rusijai

Lietuva siekė platesnių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai nei Bendrijos ministrų suderėtas paketas, bet jis patvirtintas siekiant sankcijas įvesti kuo greičiau, sako užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Esu iš tų ministrų būrio, kurie norėtumėme, kad sankcijos būtų platesnės, norėtumėme stipresnio, labiau atgrasančio atsako. Bet sprendimai priimami konsensusu, turime ieškoti bendro sutarimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Turime sutikti su tuo, kad šiandien sprendimų priėmimo greitis, o ne besitęsianti diskusija yra svarbiau, dėl to sutikome su tuo, kas yra, su galimais papildomais papildymais“, – pridūrė jis.

Vieningas sutarimas

Anot ministro, Lietuvos pozicija buvo „taikyti maksimaliai stipresnes sankcijas“, dėl kurių galima sutarti per dieną.

„Mano pasisakymas vakar buvo, kad jei yra aplink stalą daugiau sutarimo plėsti sankcijas, tai plėskime, bet jei matome, kad tai persikelia į dar vieną dieną, derybos atsinaujina ir mes nebespėjame su JAV ir kitomis valstybėmis, geriau imkime ta apimtimi, kuri yra suderėta – tokia buvo pozicija“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Vis dėlto, jis šį sankcijų paketą vadino „beprecedenčiu atveju“.

„Atsakas į Rusijos veiksmus yra parengtas ne tik tarp 27 ES valstybių, (...) bet tai yra bendras Vakarų atsakas. Prie to paties sankcijų paketo prisijungė JAV, JK, Kanada, vėliau Japonija paskelbė, kad dalį sankcijų palaiko“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras pabrėžė, kad antradienį neformalios ES Užsienio reikalų tarybos sutartame ES sankcijų sąraše nebuvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, nes jiems „taikomos tam tikros išimtys, jie paprastai nėra įtraukiami į sankcijas“.

Pasak jo, išimtys taikomos ir kitų valstybių, nesilaikančių tarptautinės teisės, vadovams, pavyzdžiui, Irano, siekiant išlaikyti galimybę kalbėtis.

Taip pat kilo diskusijų dėl artimo V. Putinui asmenų rato.

„Artimas ratas buvo pasiūlytas, ar rastas sutarimas – dar neturiu tokios informacijos“, – kalbėjo jis.

Anot jo, sąrašas buvo papildytas ir pavardėmis, kurioms „sprendžiant iš bendros nuotaikos prie stalo būtų rastas bendras sutarimas“.

Tarp sankcijų – šimtai Rusijos politikų

Antradienį ministras BNS informavo, kad sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donecke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai. Spaudos konferencijoje jis sakė tikintis, kad tai – ne pabaiga ir Vakarų reakcija gali stiprėti stebint tolesnius Rusijos veiksmus.

„Tai, kas yra paruošta, (...) yra didelis paketas, jis yra tikrai labai skausmingas. Ir aš noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga, nes daugelis pasaulio valstybių atbunda matydami tai, ką Rusija daro“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Turime reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – pridūrė jis.

Bendrija nusprendė, kad turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas bus taikomas 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui, kurie patvirtino V. Putino sprendimą dėl Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“.

Ir aš noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga, nes daugelis pasaulio valstybių atbunda matydami tai, ką Rusija daro.

Anot ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) Bendrija taip pat susitarė imtis priemonių prieš 27 asmenis ir subjektus, „atliekančius vaidmenį kenkiant ir sukeliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.

Tarp sankcijų taikinių bus bankų, finansuojančių sprendimus Rusijoje priimančius asmenis ir kitas operacijas minėtose teritorijose.

„Rusija turi galimybę sustoti“

G. Landsbergis taip pat teigė pasiūlęs visiems ES užsienio reikalų ministrams šį penktadienį vykti į Ukrainą ir „tolimesnius sprendimus priiminėti Kijeve, visiems susibūrus“, taip pat sutarta palaikyti kasdienį kontaktą svarstant galimybę plėsti sankcijas.

„Rusija turi galimybę sustoti, nes kitaip – bus mūsų veiksmai“, – kalbėjo politikas.

Įtampa regione pastaruoju metu paaštrėjo Kremliui sutelkus šimtatūkstantines karines pajėgas prie Ukrainos sienų, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priėmus sprendimą pripažinti prokremliškas separatistines Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ ir dislokuoti pajėgas šiose teritorijose.

Tokį sprendimą vieningai pasmerkė Vakarai ir į tai atsakė sankcijomis.

Tuo metu V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti „diplomatinių sprendimų“, bet pabrėžė, kad jo šalies interesai yra nediskutuotini.

Ukrainos pajėgos šalies rytuose su separatistais kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas jau pareikalavo per 14 tūkst. gyvybių.