G. Landsbergis: V. Putinas neturi likti valdžioje, bet Vakarai aktyviai to nesieks

Vis dėlto Vakarai neplanuoja intervencijų V. Putinui iš Kremliaus pašalinti, teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Pritariu ir palaikau Amerikos prezidento poziciją šiuo atžvilgiu. (...) V. Putinas neturi likti valdžioje, matyt, tolimesnis paaiškinimas yra susijęs su tuo, ar bus dedamos kokios nors aktyvios priemonės valdžios pakeitimui“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

„Intervencijų Vakarų valstybės neplanuoja“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savaitgalį pareiškė, kad Rusijos prezidentas yra „skerdikas“ ir „šis žmogus negali likti valdžioje.“

V. Putinas neturi likti valdžioje, matyt, tolimesnis paaiškinimas yra susijęs su tuo, ar bus dedamos kokios nors aktyvios priemonės valdžios pakeitimui.

Vėliau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) bandė švelninti pareiškimą, pabrėždamas jog Vašingtonas nesiekia nuversti Rusijos vadovo, nors griežtai smerkia Maskvos invaziją į Ukrainą.

Į pareiškimą sureagavo ir Prancūzijos, Vokietijos lyderiai, ragindami neeskaluoti situacijos ir akcentuodami, kad režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas. Savo ruožtu Kremlius JAV lyderio teiginius pavadino keliančiais nerimą.

Vis dėlto pats J. Bidenas pirmadienį pareiškė savo žodžių neišsižadantis, tačiau teigė, kad išreiškė „asmeninį moralinį pasipiktinimą“.

G. Landsbergio teigimu, didžiausią darbą „Putino pakeitimui daro Ukraina“, nuožmiai kovodama su jo neteisėta invazija.

Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną. Vakarų šalys Kremliui įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Norėtų, kad ES nuovargis dėl sankcijų Rusijai išsiblaškytų greičiau

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dar kartą patvirtino savo anksčiau išsakytą mintį, kad Europa negali jausti nuovargio, kol Ukrainoje vis dar vyksta karas. Jis kritiškai vertina dabartinį Europos Sąjungos (ES) įvedamų sankcijų Rusijai tempą bei norėtų, kad pokyčiai dėl to įvyktų kaip įmanoma greičiau.

„Aš norėčiau, kad tas nuovargis išsiblaškytų greičiau. Norėčiau matyti (signalus, kad situacija gali pasikeisti – ELTA)“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Landbsergis.

ELTA primena, kad praeitą savaitę Briuselyje užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ragino ES plėsti sankcijas Rusijai ir tą daryti kaip įmanoma greičiau.

„Europa negali jausti nuovargio, kol Ukrainoje vis dar vyksta karas. Svarbu plėsti individualias ir sektorines sankcijas, ir kuo greičiau sutarti dėl sankcijų naftos bei energetikos sektoriui. Kol Europa pirks Rusijos dujas ir naftą, tol prisidėsime prie Rusijos karinės agresijos finansavimo. Taip pat reikia siųsti aiškią žinią, kad veidrodinės sankcijos bus taikomos toms valstybėms, kurios padės Rusijai apeiti ES įvestas sankcijas. Tai ir mūsų patikimumo klausimas“, – sakė ministras.

Būtina užpildyti NATO saugumo spragas

Reaguodama į pasikeitusią geopolitinę situaciją, NATO turi užpildyti saugumo spragas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Antradienį Lietuvoje minint 18-ąsias narystės šiame gynybos aljanse metines G. Landsbergis teigė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, Aljanso reikšmė Lietuvoje juntama kur kas labiau nei anksčiau.

„Dabar pagrindinis klausimas yra tai, kad NATO neliktų saugumo spragų. Dėl to, kad susiduriame su agresyviais režimais, mes iš esmės ne dėl savo veiksmų, kokių nors savo poelgių esame grąžinami į Šaltojo karo laikus, kai yra akivaizdi takoskyra – tiek ideologinė takoskyra, tiek politinė, tiek karinė takoskyra“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Dabar pagrindinis klausimas yra tai, kad NATO neliktų saugumo spragų.

„Reaguodami į tą naują realybę turime būti užtvirtinę, kad jokių saugumo spragų nelieka, dėl to prašome, jog NATO partneriai su mūsų pagalba taip pat, sprendimais, kuriuos priėmė Lietuvos Vyriausybė, užtikrintų, kad bet kas, kas bandytų savo sėkmę prie NATO sienų gautų atsaką iš karto“, – tvirtino jis.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą ir savo karius dislokavus Baltarusijoje, Lietuva siekia, kad sąjungininkai dislokuotų Lietuvoje oro gynybos sistemas ir atsiųstų daugiau karių.

NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną.