G. Landsbergis: užsienio politikoje radikalių pokyčių Lietuvai nereikia

„Manyčiau, kad radikalių pokyčių šiandien Lietuvai nereikia, reikia tam tikrų įtvirtinimų ir aiškių žinučių, kad transatlantinė bendruomenė žinotų, jog Lietuva yra ir visada buvo patikimas JAV partneris ir visada bus, nepaisant to, kokia administracija yra išrinkta arba kuri valdo Amerikos vyriausybę“, – trečiadienį BNS sakė jis.

G. Landsbergis pabrėžė, kad daugelis Lietuvos strateginių užsienio politikos krypčių yra įtvirtintos konsensusu, nepaisant to, kuri partija vadovavo Vyriausybei ar Užsienio reikalų ministerijai

Kaip vieną prioritetų ir pirmųjų darbų jis minėjo pagalbą Baltarusijos opozicijai.

„Tai, ko gero, vienas didžiausių iššūkių, tenkančių būtent Lietuvai. Lietuva parodė lyderystę, ministras Linas Linkevičius aukštai iškėlė kartelę pagalbos Baltarusijos klausimu, bet tikrai manau, kad galima nesustoti ir daryti daugiau – telkti paramą Europos Sąjungoje ir už jos ribų Baltarusijos opozicijai, kuri šiuo metu rado prieglobstį Lietuvoje, taip pat kuo galime padėti, kad Aliaksandro Lukašenko režimas nesitęstų pernelyg ilgai“, – tvirtino pretendentas į ministrus.

Jis taip pat sakė, kad būtina stiprinti santykius su Vokietija, vadindamas šią valstybę Europos Sąjungos širdimi.

Konservatorių vadovas teigė, kad Lietuva turėtų labiau įsitraukti ir į kitų ES reikalų sprendimą.

„ES turi gausybę iššūkių, ir taip dažnai atsitinka, kad Lietuva mato tik dalį tų, kurie susiję su mūsų kraštu, bet jeigu matytume šiek tiek platesnį vaizdą, kas vyksta Viduržemio jūroje, Šiaurės Afrikoje ir dalyvautume priimant sprendimus ten, galbūt būtų lengviau prikalbėti ES partnerius įsitraukti į tas problemas, kurios yra mūsų kaimynystėje, turiu galvoje Baltarusiją, Rusiją, Astravą“, – sakė pretendentas į ministrus.

G. Landsbergis atmetė kadenciją baigiančio premjero Sauliaus Skvernelio nuogąstavimus, kad dešinieji gali sugadinti gerus santykius su kaimynėmis Lenkija ir Latvija.

„Pastebiu, kad laikinosios Vyriausybės vadovas ir ministrai šiek tiek mėgina pereiti į opozicinį režimą ir piešti tamsiomis spalvomis. Tėvynės sąjunga turi ilgą patirtį užsienio politikos srityje, radikalių pokyčių neturėtų būti, dėl kurių reikėtų baimintis premjerui Skverneliui ar Lietuvos žmonėms“, – teigė konservatorių vadovas.

I. Šimonytė sakė G. Landsbergio kandidatūrą į užsienio reikalų ministru pasirinkusi dėl jo gebėjimų ir jau turimos patirties.

„Gabrielius Landsbergis yra Europos liaudies partijos šeimos vienos iš partijų pirmininkas, aš manau, kad tai labai svarbus veiksnys, kuris galėtų praturtinti mūsų užsienio politiką“, – tvirtino ji.

Pats pretendentas kaip savo privalumą minėjo diplomatinio darbo ir darbo Europos Parlamente patirtį, veiklą Europos liaudies partijoje.

„Turėti galimybę dirbti išvien su kitais premjerais ar užsienio reikalų ministrais, su kuriais sėdėjau viename suole Europos Parlamento salėje, yra didelis privalumas ir didelė galimybė“, – sakė G. Landsbergis.

Jeigu bus paskirtas užsienio reikalų ministru, G. Landsbergis trauksis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pareigų.

Kas jį galėtų pakeisti šiose pareigose, partijos lyderis neatskleidžia.

„Mūsų partija yra bendruomenė, ji nėra vienasmenė ar aplink vieną asmenį susibūrusi grupė žmonių. Bendruomenė – tai reiškia, kad yra valdymo struktūros, mes turime daug stiprių žmonių, turinčių ir valdymo patirties, kuriems drąsiai galėčiau palikti frakciją kasdieniam Seimo darbui“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Dešiniųjų kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda įvardijo, ką norėtų matyti ministrų pareigose.

Jos pačios kandidatūra į Vyriausybės vadoves Seimui bus pateikta ketvirtadienį.